Už tokį sprendimą buvo 94 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vienas, susilaikė devyni politikai.
Pagal grupės Seimo narių siūlymą, iš Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo išbraukta nuostata, kad Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
Ši funkcija palikta regionų aplinkos apsaugos departamentams, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavaldžioms parkų ir rezervatų direkcijoms, Lietuvos geologijos tarnybai.
Kaip BNS sakė vienas iš įstatymo pakeitimo autorių konservatorius Paulius Saudargas, Aplinkos ministerija nesugebėjo paaiškinti, kam reikalinga nauja tarnyba, juoba, kad žadėta reforma, jog prie Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos bus prijungti regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, liko neįgyvendinta.
Parlamentarų nuomone, aplinkosaugos kontrolės centralizavimas nebūtų efektyvus.
„(...) sprendimai būtų priimami neatsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius bei paneigtas visuotinai pripažintas ir ES sutartyje įtvirtintas subsidiarumo principas“, – teigia pataisos autoriai.
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos įsteigimui Vyriausybė pritarė pernai birželį. Teigta, kad taip bus efektyvinama valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė ir optimizuojamos valstybės institucijų funkcijos. Žadėta, kad biurokratinis aparatas ne padidės, o sumažės penkiais etatais.
Prie naujosios tarnybos turėjo būti prijungti visi aštuoni regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), kuriuos numatyta reorganizuoti iki šių metų sausio 1 dienos. Tačiau to nebuvo padaryta.
Pagal Aplinkos ministerijos sumanymą, turėjo būti atskirta aplinkos apsaugos valstybinę kontrolė ir leidimų išdavimas. Leidimų išdavimo ir aplinkosauginio reguliavimo funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos agentūra. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcija perduota naujai įsteigtai Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai.
