Seimas apsisprendė iš naujo svarstyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas Miškų įstatymo pataisas.
Ketvirtadienį už tai balsavo 102 Seimo nariai, 1 parlamentaras pasisakė už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Toliau Seimas ketina svarstyti vetuotas Miškų įstatymo pataisas birželio 16 d.
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas, pateikęs šalies vadovės grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas, sakė, kad Seimo priimtos nuostatos atveria kelią galimybei piktnaudžiauti, kad „tai būtų praturtėjimas tam tikros grupės žmonių“.
„Prezidentė nori užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, ką pažymėjo STT savo pažymoje dėl antikorupcinio vertinimo, ir ką rodo mūsų karti patirtis iš gyvenimo“, – sakė N. Udrėnas.
Seimo narys Petras Gražulis padėkojo Prezidentei, kad ji sureagavo į dalies Seimo narių ir visuomenės prašymą ir vetavo šį įstatymą. „Šiandien neprieiname prie ežerų, jie tapo privati valda ir ruošiamės užtverti visus miškus“, – piktinosi politikas.
Tuo tarpu parlamentaras Jonas Ramonas siūlė nepritarti Prezidentės veto, nes būtų pažeisti savininkų teisėti lūkesčiai. Jis tikino, kad niekas miškuose masiškai nestatys trobų, tai bus vienetai.
Seimo priimtomis Miškų įstatymo pataisomis numatoma galimybė privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas, suskaidyti miškus į mažesnes nei 5 ha valdas ir sukuriamos sąlygos išvengti pareigos atkurti iškirstą mišką ar sumokėti už tai piniginę kompensaciją.
Prezidentės teigimu, tokios įstatymo pataisos kelia abejonių dėl jų atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai, neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.
Pasak Prezidentės, priimant įstatymą, kuris turėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir nustatyti tik labai retus, išimtinius miško pavertimo kitomis naudmenomis atvejus ir taip apsaugoti miškus, buvo nueita pirmiausia privatų, o ne viešąjį interesą ginančia linkme – įteisintas buvusių sodybų atstatymas miško žemėje.
Itin reta išimtis, anot Prezidentės, turi būti ir miškų skaidymas į mažesnes nei 5 ha valdas, o pagal Miškų įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei skurdinti ir alinti miškus.
Šalies vadovės nuomone, visuomenės interesus pažeidžia ir paskutiniu pataisų priėmimo momentu atsiradusi miškų niokojimą įteisinanti nuostata, pagal kurią vietoj iškirsto miško įveisimo ar kompensacijos už jį sumokėjimo būtų galima atsipirkti tik pavienių želdynų suformavimu.
Miškų įstatymas, pasak Prezidentės, turi tarnauti valstybės, o ne atskirų asmenų interesams, todėl išimtys gali būti numatytos tik strateginių valstybės projektų įgyvendinimui.
Miškų įstatymo pataisas Seimas priėmė gegužės 17 d., primena ELTA.
Pataisos numato, kad privačioje miško žemėje bus galima atstatyti buvusias sodybas, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą statybos galėtų vykti 140 tūkst. miško valdų.