Už tai balsavo 77 Seimo nariai, 41 vienas buvo prieš. Balandžio 28 d. turėtų būti galutinai nuspręsta, koks bus kainų reguliavimo likimas.
Anksčiau Seimo antradienio rytiniame posėdyje pristatydamas prezidento argumentus, jo patarėjas Simonas Krėpšta aiškino, kad anksčiau priimti įstatymai nepasiektų tikslo, t.y. nesumažintų kainų vartotojams. Priešingai, ėmus reguliuoti kainas, galėtų susidaryti kai kurių prekių deficitas, jos būtų išvežamos iš Lietuvos, atsirastų šešėlinė tokių prekių rinka. Be to, tai esą sutrikdytų rinką, siųstų klaidingus signalus vartotojams.
Patarėjas kaip pavyzdį pateikė situaciją, kuri buvo susidariusi dėl dezinfekcinio skysčio. Jo kaina buvo itin išaugusi, o paties skysčio prekyba sutriko ėmus jo stigti. Tačiau leidus skystį gaminti daugiau įmonių, jo kaina sumažėjo ir skysčio vėl galima nusipirkti. Taigi, kainas esą būtų galima mažinti didinant svarbių prekių pasiūlą.
Opozicijos atstovai sveikino prezidento veto kaip tinkamą žingsnį. Kai kurie iš valdančiųjų komentavo, kad šis veto kvepia ideologiniu šališkumu. Jeigu kainų reguliavimas yra kišimasis į rinką, tai tą patį galima būtų pasakyti ir apie valstybės pagalbą verslui arba valstybinio banko steigimą, ką taip pat siūlo prezidentas.
Primename, kad balandžio 7 d. Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Civilinės saugos įstatymo pakeitimus. Jie būtų leidę ekstremaliosios situacijos metu laikinai nustatyti svarbiausių prekių ir paslaugų maksimalias kainas, taip pat kitus šių prekių ir paslaugų pardavimo ir teikimo būtinus apribojimus.
Pagal naujas nuostatas, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija būtų turėjusi teisę nustatyti būtinų prekių ir paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių prekių ir paslaugų kainų bei prieinamumo pokyčius.
„Bet kuriuo atveju tokių priemonių, kaip kainų, parduodamų produktų kiekių reguliavimas ar eksporto draudimas, turėtų būti imamasi tik kaip kraštutinės priemonės“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Šie apribojimai turėjo būti nustatomi laikantis proporcingumo principo, nepažeidžiant sąžiningos konkurencijos ir ūkio subjektų lygiateisiškumo, nustatant maksimalų ribojimų taikymo terminą, kuris negali būti ilgesnis už ekstremaliosios situacijos trukmę.
Vis dėlto balandžio 7 d. prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti minėtus įstatymus.
Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.
„Valstybinio lygmens ekstremalios situacijos dėl įvairių priežasčių yra skelbiamos beveik kasmet, todėl tokios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti itin sudėtingas ir rizikingas kainų reguliavimo priemones. Praktika ne kartą patvirtino, kad kainų stabilizavimą leidžia pasiekti ne ribojimai, bet trūkstamų prekių ir paslaugų pasiūlos didinimas ir biurokratinių kliūčių mažinimas“, – savo veto grindė prezidentas.
Jo teigimu, valstybinis kainų reguliavimas būtų susijęs su nuolatine, sudėtinga ir reikšmingų administracinių sąnaudų reikalaujančia prekių ar paslaugų rinkos ir kaštų analize, kuri gali būti netiksli ir atnešti finansinės žalos ir verslui, ir vartotojams, ir visai šalies ekonomikai.
„Maksimalių kainų nustatymas daugeliu atvejų lemia prekių ar paslaugų deficitą, nes tokios kainos nebūtinai padengia visas gamintojų ir tiekėjų sąnaudas. Tai iš esmės prieštarauja skelbiamam įstatymų leidėjų tikslui ekstremalios situacijos sąlygomis išvengti būtinų prekių ar paslaugų trūkumo“, – komentavo prezidentas.
