Šį projektą grupė Seimo narių pasiūlė kaip alternatyvą Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) siūlomam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuris leidžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu moteriai bus perkelta į gimdą.
Tuo tarpu grupė Seimo narių siūlo iš viso pagalbinio apvaisinimo neapibrėžti įstatymu, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymo, o procedūrą palikti teisiškai reglamentuoti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai
Šiuo metu Civilinis kodeksas nustato kad „dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką reglamentuoja kiti įstatymai“. Parlamentarai siūlo nustatyti, kad šias sąlygas nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pataisą inicijuojantis socialdemokratas Juras Požela sako, jog Seime nesusitariant dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo tokios Civilinio kodekso pataisos leistų nevaisingoms šeimoms bandant susilaukti vaiko pasinaudoti valstybės parama.
Kol nėra Pagalbinio įstatymo projekto, šių procedūrų negali finansuoti Valstybinės ligonių kasos, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete kitiems metams pagalbinio apvaisinimo procedūroms apmokėti numatyta 868 tūkst. 860 eurų.
„Nėra nei vieno įstatymo, kuris reglamentuotų ligos gydymą. Nevaisingumas Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimu yra liga, kad ir kaip tai kažkam nepatiktų. Lygiai tas pats siūlymas būtų, kad ministrė arba Vyriausybė padarytų sprendimus dėl gydymo būdų, tvarkos ir kitų dalykų. Manau, mums reikėtų pasitikėti specialistų, medikų nuomone. (...) Specialistai labai aiškiai pasakė, kad SRK svarstomas projektas - ydingas ir prastas, jis prives prie to, kad bus uždraustos procedūros, kurios šiuo metu Lietuvoje yra atliekamos“, - sakė projektą pristatęs J.Požela.
Į jo frakcijos kolegės Birutės Vėsaitės raginimus parodyti gailestingumo vaikų susilaukti negalinčioms šeimoms konservatorius Rimantas Jonas Dagys atsakė, jog leidimas šaldyti embrionus gailestingumu nebūsiantis.
„Nesuprantu, kaip jūsų moteriška širdis yra tiek negailestinga negimusiai gyvybei, kurią jūs siūlote įkišti į šaldytuvą ir užšaldyti, čia yra toks jūsų gailestingumas arba dviveidystė“, - sakė konservatorius.
O į klausimą, kaip vertinantis Bažnyčios įtaką dėl pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo, J.Požela atsakė raginimu dėl nevaisingumo gydymo atsižvelgti į medikų siūlymus. „Iš visos pagarbos mūsų Bažnyčios vadovams, ganytojams, kurie padeda žmonėms sunkią akimirką, tačiau ligos gydymais jie neužsiiminėja. Ir tada, kai nepadeda maldos, reikalingas medikų įsikišimas, ir palikime spręsti medikams, o ne mūsų ganytojams“, - sakė socialdemokratas.
Dirbtinio apvaisinimo klausimas parlamente diskusijas kelia nebe pirmą kadenciją, susikirtus skirtingoms pozicijoms dėl embrionų šaldymo. Po Sveikatos reikalų komiteto svarstymo į Seimo salę šią savaitę turėtų grįžti įstatymo projektas, kuris leidžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu moteriai bus perkelta į gimdą. Už tokį pagalbinio apvaisinimo reguliavimą pasisako Bažnyčia, bet priešingos pozicijos laikosi Vyriausybė bei medikai.
Vyriausybė projektui pateikė išvadą siūlydama laikytis liberalesnės pozicijos ir procedūros metu neapsiriboti trimis embrionais, leidžiant jų šaldymą. Seimo komitetas tam nepritarė, kaip alternatyvą siūlydamas ne embrionų, o kiaušialąsčių šaldymą.
Liberalaus reguliavimo rėmėjai argumentuoja, kad leidus embrionų šaldymą labiau saugoma moters sveikata, nes sumažėja pakartotinio hormoninio stimuliavimo būtinybė, didesnė tikimybė, jog procedūra baigsis sėkmingu nėštumu. Kita pusė laikosi pozicijos, jog leidęs sukurti daugiau embrionų nei bus vienu kartu perkelta moteriai, Seimas įteisintų gyvybės naikinimą, jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų. Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.
