Arūnas Daugėla
Seimas atmetė Generalinės prokuratūros ataskaitą, aptikęs joje gudravimų ir netikslumų. Kaip tik išvakarėse parlamentarai priėmė Seimo statuto pataisą, kuri leistų pradėti nepasitikėjimo procedūrą bet kurios institucijos vadovui, jeigu jos ataskaita nepriimama.
Ataskaita melaginga
Metinės veiklos ataskaita – oficialus, institucijos vadovo parašu patvirtintas dokumentas. Seimo tribūnoje ją pristatydamas generalinis prokuroras Darius Valys sakė, kad pernai įvyko istorinis lūžis – pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo ištirta daugiau nei pusė nusikaltimų. „2012-ieji mūsų institucijai buvo ypač reikšmingi, drįsčiau sakyti – istoriniai. Baigta prokuratūros pertvarka, patvirtinta nauja, Europos standartus atitinkanti, struktūra. Prokuratūrai pavyko atsisakyti gremėzdiškos struktūros. Įvykdžius reformą, nebeliko kuriozinių, prokurorus demoralizuojančių ir visuomenės nepasitenkinimą sukeliančių situacijų, kai vyriausiasis prokuroras vadovavo dviem ar net vienam prokurorui“, – teigė jis iš Seimo tribūnos.
Pasak D.Valio, pakeitus prokuratūros struktūrą daugiau nei perpus sumažintas vadovų skaičius – iš 190 vyriausiųjų prokurorų ir jų pavaduotojų liko 91. Per dvejus metus prokurorų skaičius sumažėjo 9 proc., o naujų prokurorų nepriimta. 2012 m. gruodžio 31 d. buvo užimti 766 prokurorų etatai, 24 etatai liko laisvi. „Nors prokurorų ir prokuratūros personalo mažėja, prokuratūros pertvarka jau davė teigiamų rezultatų: 2012 m., palyginti su 2011 m., ištirta 20 proc. daugiau nusikalstamų veikų“, – teigė D.Valys.
Viešai paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad pernai įvykdyta apie 85 tūkst. nusikaltimų, o ištirta maždaug 50 tūkst. Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas Vitalijus Gailius, su triukšmu pernai neteisėtai atleistas iš pareigų, o dabar parlamentaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys, demaskavo, kad šie skaičiai yra melagingi. „Teismus pasiekė tik maždaug 20 700 bylų, o ir šių vos ne pusė – policijos išaiškintas smurtas artimoje aplinkoje, – sakė jis žurnalistams po Seimo posėdžio. – Be to, pernai teismai priėmė 600 išteisinamųjų nuosprendžių. 2008 m. buvo nutraukta iki 3 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl senaties, o 2012 m. dėl senaties nutrauktas rekordinis skaičius bylų – 17 tūkst., užpraėjusiais metais – 15 tūkst. Dalis tų bylų įtraukta į statistiką ir pateikta kaip sėkmingi tyrimai.“
Seimo nariai taip pat gavo Prokurorų profesinės sąjungos raštą apie nevykusią trečius metus trunkančią prokuratūros reformą, neskaidrią atranką ir net pareigūnų persekiojimą. Todėl prokuratūrą palieka patyrę profesionalai. Prieš prokurorus pradėta apie 100 tarnybinių tyrimų, taigi, net kas šeštas prokuroras 2012 m. buvo persekiojamas.
Teatralizuoti tyrimai
-Pasak Seimo narių, savitos įvykių interpretacijos perlų D.Valys pateikė ir daugiau. Pavyzdžiui, ataskaitoje tvirtinama, kad „generalinis prokuroras panaikino ir antrojo generalinio prokuroro pavaduotojo etatą“, tačiau nepaminėjo, kad buvęs antrasis pavaduotojas Andrius Nevera paliko Generalinę prokuratūrą po „Snoro“ skandalo, apkaltinęs savo kolegą Darių Raulušaitį, kad šis nutekino informaciją. TTK pirmininkas Julius Sabatauskas per diskusijas Seime teigė esantis nepatenkintas teatralizuotais ikiteisminiais tyrimais, kai televizijose rodomi antrankiais surakinti asmenys, kurie vėliau išteisinami arba kaltinimai jiems panaikinami. „Devynis kartus matuok ir dešimtą kartą rėžk. Todėl komitetas pareiškė, kad turėtų būti stiprinamas darbas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Tai nereiškia, kad reikia daugiau jų pradėti ir po to nutraukti, svarbu, kad nebūtų nereikalingų pradėjimų, jei nėra pakankamo pagrindo“, – sakė jis.
Seimui nepritarus TTK siūlymui pritarti D.Valio ataskaitai, komitetas turės siūlyti kitą formuluotę – nepritarti, pritarti atskiroms dalims ar įpareigoti generalinį prokurorą surašyti naują ataskaitą. Pats D.Valys išliko ramus ir apie pasitraukimą iš pareigų neužsiminė. „Seimas nepritarė nutarimo projekto pateikimui ir grąžino projektą komitetui iš naujo rengti ir svarstyti. Tikrai nebuvo pasisakyta dėl ataskaitos“, – žurnalistams sakė D.Valys, vertindamas Seimo sprendimą.
Politizuojama
Pataisydamas savo Statutą, Seimas susigrąžino dalį Lietuvos teisėsaugos kontrolės. Pataisai pritarė ne tik dauguma valdančiosios koalicijos narių, bet ir opozicijoje esantys liberalai. Nuo šiol jei kokios nors institucijos vadovo ataskaitai būtų nepritarta, Seimas slaptu balsavimu daugiau nei 71 balsu galėtų siūlyti Prezidentei tą vadovą atleisti.
Pasak teisininkų, Statuto pataisos reikšmę sunku pervertinti: ji gali turėti įtakos daugiau kaip 15 labai svarbių įstaigų: Generalinei prokuratūrai, Lietuvos bankui, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės kontrolei, Valstybės saugumo departamentui, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Viešųjų pirkimų tarnybai ir kitoms. Prezidentės pritarimo ar veto Seimo Statuto pataisoms nereikia, nes tai – vienintelis teisės aktas, kurį tvirtina tik Seimas. Žurnalistams komentuodama Seimo Statuto pakeitimą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad jis veda prie teisėsaugos institucijų politizavimo.
Nusipelnė kritikos
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas ir buvęs parlamentaras Alvydas Medalinskas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad generalinis prokuroras Darius Valys nusipelno kritikos. „Generalinė prokuratūra tikriausiai yra labiausiai kritikuojama ir kritikuotina institucija Lietuvoje, – sakė jis. – Ji turi daugybę problemų, akis bado bylų vilkinimas arba jų numarinimas.“
Pasak A.Medalinsko, generaliniam prokurorui pagaliau reikia suprasti, kad jo įstaiga – ne „juodoji dėžė“ ir jis negali tvarkytis, kaip patinka, vien todėl, kad turi aukščiausio šalies vadovo palaikymą. „Manau, įvykiai Seime jam yra labai rimtas signalas“, – teigė jis.
A.Medalinsko teigimu, per keletą metų, nepaisant skambių reformų, prasta padėtis prokuratūroje nepasikeitė į gera, todėl keista, kad Prezidentė savo metiniame pranešime to nepaminėjo nė žodžiu. „Visuomenei atėjo laikas paklausti, kodėl taip yra“, – sakė jis ir pridūrė, kad Seimui vertėtų įkurti laikinąją tyrimo komisiją, kuri turėtų aiškintis blogo Generalinės prokuratūros darbo priežastis.
Tačiau, pasak A.Medalinsko, dar reikia kelių įstatymų pakeitimų, mat vien Seimo nutarimas siūlyti Prezidentei atleisti jos dekretu paskirtą pareigūną yra nepakankamas. Nėra mechanizmo, kaip konkrečiai Prezidentė privalėtų sureaguoti – laišku, dekretu ar komentaru spaudai. „Kitas svarbus dalykas, į kurį turi atkreipti dėmesį Seimas, – pasiekti, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama, kad tai būtų tik ypatingi atvejai, kad nebūtų skiriami kišeniniai prokurorai“, – sakė jis.
