55 Seimo narių grupės prašymu Seimas antradienį vėl svarstė vadinamosios Lenko kortos klausimą, taip pat kreipimosi į Europos Sąjungos (ES) institucijas projektą.
Svarstymai vyksta ne pačiu maloniausiu Lenkijos ir Lietuvos kaimynystės laikotarpiu. Santykiai tarp šalių prastėja jau kurį laiką ir nelabai gelbsti Lietuvos intelektualų kreipimaisi, kviečiant susitaikyti su broliais lenkais bei Lenkijos premjero Donaldo Tusko viešas pareiškimas, raginantis suprasti lietuvius bei neaštrinti padėties tarp valstybių, deklaruojančių strateginę partnerystę.
Seimas į Konstitucinį Teismą nesikreips
Seimas nepritarė po pateikimo nutarimo projektui, kuriame buvo siūloma dėl vadinamosios Lenkų kortos kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Už tai numatantį nutarimo projektą, kurį pateikė Seimo narys Gintaras Songaila, antradienį balsavo 28 Seimo nariai, 8 buvo prieš, 23 parlamentarai susilaikė. Seimo sprendimu, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Kreipimosi projekte buvo prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Lenko kortos turėjimas yra suderinamas su Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei.
Seimo narys G. Songaila Seimo tribūnoje piktinosi vienašališku tokių kortų dalinimu Lietuvos piliečiams ir jiems suteikiamomis privilegijomis.
„Už ką Jūs nemylite lenkų?“ – bandė išsiaiškinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis parlamentaras Leonardas Talmontas.
„Tai lojalumo Lietuvos Respublikai klausimas ir tai nepriklauso nuo tautybės“, – tvirtino G. Songaila.
Tuo tarpu Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis pasiūlė pamąstyti ir apie lietuvio kortą.
Beje, maždaug prieš metus Seimui irgi pritrūko balsų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos.
Reikalauja privilegijų?
Viena iš klausimų įtraukimo į parlamento darbotvarkę entuziasčių, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narė Aurelija Stancikienė portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė negalinti susitaikyti su tuo, kad viena etninė grupė reikalauja privilegijų. „Lietuvos lenkai, kurie yra mūsų šalies piliečiai nenori priimti tų žaidimo taisyklių, kurios čia galioja ir reikalauja išskirtinių teisų. Jei aš nuvykčiau į Angliją, Ameriką ar Kanadą, aš priimčiau tas teisykles, kurios ten yra“, – sakė parlamentarė.
Pasak A. Stancikienės, nėra svarbaus skirtumo tarp Amerikoje gyvenančio lietuvio ir Vilniaus rajone gyvenančio lenko. „Kai kurie Amerikos lenkai gal irgi save laiko jau amerikiečiais, nes jų ten gyvena jau kažkelinta karta. Tokių pavyzdžių pasaulyje yra daug, tačiau tai nereiškia, kad pagal tuos žmones yra perdaroma visa tvarka“, – teigė ji.
Iš dalies su problemų egzistavimu sutinkantis Seimo opozcinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys portalui „Balsas.lt“ sakė nemanantis, jog klausimai keliami laiku ir tinkamai. „Dėl Lenko kortos mes tikrai negalime užsimerkti į problemas, kurios egzistuoja. Yra reikalų tikrai patikrinti šios procedūros atitikimą Konstitucijai. Tiesiog manau, kad kai kurie pareiškimai ir iniciatyvos yra nelabai laiku ir nelabai vietoje“, – sakė V. Gapšys.
A.Stancikienė atmetė teiginius, kad lenkams seniai reikėjo leisti kabinti vietovardžius žyminčias lenteles dveim kalbomis kompaktiškai gyvenamuose regionuose ir taip tautinę kortą išnaudojantys populistai turėtų mažiau erdvės savo elektoratui mobilizuoti. „Voldemarui Tomaševskiui ir jo blokui „stop“ nėra. Jei būtų ne viena, tai kita dingstis. Dėl ko dabar triukšmas? Dėl istorijos ir geografijos pamokų lietuvių kalba lenkiškose mokyklose? Tikrai ne“, – įsistikinusi Seimo narė.
Darbo partijos atstovas V. Gapšys buvo kiek nuosaikesnis. „Aš sutinku, kad tikrai buvo galima leisti tas lenteles, tačiau nereikia sukurti situacijos, kai vienas kompromisas gimdo kitą reikalavimą“, – perspėjo jis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, Europos parlamentaras V. Tomaševskis, kaip jau skelbta, atmeta tokius argumentus ir teigia, kad lenkai Lietuvoje nėra imigrantai, o gyvena čia nuo amžių. Alyvos į ugnį papylė jo pasiūlymas į Vilniaus regiono kultūrą integruotis būtent lietuviams.
Skaldo konservatorius
Parlamentarų vardu tokį prašymą Seimo posėdžių sekretoriatui yra įteikęs Seimo narys, TS–LKD Tautitinink7 frakcijos lyderis Gintaras Songaila.
Kaip primena G. Songaila, maždaug prieš metus pritrūko kelių Seimo narių balsų siekiant kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lenko kortos. Kreipimesi prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Lenko kortos turėjimas yra suderinamas su Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei.
Seimas antradienį taip pat ketina svarstyti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Tarybą, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją dėl politikų etikos standartų ES ir valstybėse narėse projektą. Dokumento projekte siūloma šioms institucijoms „išsamiai apsvarstyti būdus, kaip galėtų būti kontroliuojama Europos Sąjungos imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etika“.
Kreipimosi projekte primenamas 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio imunitetą ir privilegijas.
Pasak G. Songailos, šiuo sprendimu Europos Parlamentas prašo Europos Komisijos kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos teisę, ir, prireikus, pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą, nes šiam Europos Parlamento nariui nepriklausoma politikų elgesį vertinanti institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) – savo 2010 m. sausio 22 d. sprendimu pritaikė Valstybės politikų etikos kodekso nuostatas.
VTEK konstatavo, kad V. Tomaševskio, kaip Lietuvos parlamentinės partijos pirmininko, „viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis“, primena G. Songaila.
Jis, kaip ir kiti šio projekto autoriai, yra įsitikinęs, kad turi būti nustatytos aiškios taisyklės dėl Europos Parlamento narių etikos.
„Nei Europos Parlamento vidaus teisės aktuose, nei Europos teisėje ši sritis nėra reglamentuota (pavyzdžiui, nėra ES politikų ir pareigūnų etikos kodekso), todėl Lietuvos Respublikos VTEK sprendimas dėl Europos Parlamento nario V. Tomaševskio elgesio įvertinimo buvo teisėtas. Atsižvelgiant į besikartojančius šio politiko pareiškimus, kuriais siekiama žeminti ir šmeižti Lietuvos valstybę, šis VTEK sprendimas buvo būtinas ir šiandien yra labai aktualus, siekiant puoselėti politikų etiką“, – tvirtina Seimo narys G. Songaila.
Taip pat skaitykite:
