Posėdžio pradžioje KAM viceministras Žilvinas Tomkus pristatė siūlomas pataisas, kuriomis numatoma, kad karinės tarnybos modelis studentams nebebūtų grįstas savanoriškumo principu. Pasak jo, besimokantieji aukštosiose mokyklose galėtų tik pasirinkti, kokiu būdu jie atliks tarnybą. KAM numatomose pataisose siūloma vykti savaitgaliais, vasaros atostogų metu arba stabdant studijas.
Nepasitenkinimo neslėpdamas komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pasiūlė suburti darbo grupę.
„Mano principinė pozicija yra ta, kad studijų metu karinė tarnyba neturėtų būti privaloma. Pats modelis, privalomas studentų šaukimas, man yra nepriimtinas. Kviesčiau sudaryti darbo grupę, kuri dar padirbėtų siekiant išspręsti, kad nenukentėtų ir studijų kokybė, ir gynyba“, – posėdžio metu kalbėjo „laisvietis“ komiteto pirmininkas.
Su siūlomomis pataisomis nesutiko bene visi komiteto nariai. Opozicijos atstovė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė stebėjosi, kodėl Krašto apsaugos ministerija nesitarė su švietimo srities ekspertais ir atstovais. Į jos klausimus viceministras Ž. Tomkus atsakė, kad derinimo procesai vyko.
„Vyko, bet suderinta nebuvo“, – į Ž. Tomkaus žodžius atkirto A. Žukauskas.
Siūlymą rengti darbo grupę palaikė ir studentų atstovai, kurie, savo ruožtu, atkreipė dėmesį ir į tai, kad siūlomose pataisose neįvertinta, kad studijos aukštosiose mokyklose gali vykti ir savaitgaliais.
„Yra neįvertinta, kad studijos aukštosiose mokyklose vyksta ir šeštadieniais. Norisi paminėti, kad nebeliktų alternatyvos ir stabdyti studijas, nes priverstinis studijų stabdymas irgi trikdo studijų procesą. Visgi, norisi pasidžiaugti, kad esate atviri bendradarbiavimui, tad mes palaikytume pirmininko išsakytą idėją turėti darbo grupę tolesnėms diskusijoms“, – posėdžio metu kalbėjo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Lijana Savickienė.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vyriausybė pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikiamai šauktinių reformai.
Palaikymą išreiškė ir Seimas. Po pateikimo už šauktinių reformos paketą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 25 parlamentarai.
Vienas esminių pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio.
Be to, atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą ir taip įgyti reikiamą bazinį karinį parengimą.
Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – šiuo metu maksimali amžiaus riba siekia 23 metus.
Siūloma kviesti ir 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo – šaukimo ir kvietimo pasitikrinti sveikatos jie sulauktų dar besimokydami.
Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir į aukštąsias mokyklas ar kolegijas stojantieji.
Visgi, studentai galės pasirinkti, kokiu jiems priimtiniausiu būdu atlikti privalomąją karo tarnybą. Pavyzdžiui, siūloma 160–200 dienų trukmės tarnyba pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą. Tokie mokymai būtų organizuojami dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.
Taip pat būtų galima tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose – tokia tarnyba truktų 15 savaitgalių per metus.
Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.
Įsigaliojus Karo prievolės įstatymo pakeitimams nuo 2025-ųjų metų Lietuvoje nuosekliai didėtų ir aktyviojo rezervo karių skaičius. Tarnyba aktyviajame rezerve pailgėtų nuo 10 iki 15 metų, kurios metu rezervo kariai periodiškai būtų kviečiami į kartotinius rezervo mokymus.
