Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Seimas balsų dauguma ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį, peržengdamas paskutinį slenkstį, skyrusį Lietuvą nuo visateisių NATO narių.
"Sveikinu su didesniu Lietuvos, o tuo pačiu - ir pasaulio saugumu", - po balsavimo pareiškė Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Sutartis trečiadienį pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje ratifikuota 100 parlamentarų balsavus už, 4 - prieš ir nė vienam nesusilaikius. Iš viso Seime yra 137 nariai.
Ratifikavimo procedūrą stebėjo prezidentas Rolandas Paksas, premjeras Algirdas Brazauskas, užsienio šalių diplomatai.
Antradienį Seime kalbėjęs premjeras A. Brazauskas sutarties ratifikavimą pavadino "istoriniu žingsniu", reiškiančiu "naują nepriklausomos Lietuvos raidos etapą".
"Narystė NATO ir Europos Sąjungoje įkūnija tai, ko nuosekliai siekėme kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę - saugios, savimi pasitikinčios valstybės, Lietuvos be baimės, kur kiekvienas pilietis būtų tikras dėl savo ir savo vaikų rytojaus", - sakė Seime A. Brazauskas.
Būdamas prezidentu, 1994 metų sausio pradžioje jis nusiuntė tuometiniam NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui (Manfredui Verneriui) laišką, kuriame oficialiai pareiškė Lietuvos pageidavimą prisijungti prie Aljanso.
Sutarties ratifikavimui prieštaravęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Julius Veselka pareiškė, kad Lietuva daro "istorinę klaidą".
"Žengdami šį žingsnį mes darome istorinę klaidą, nes atiduodame Lietuvos likimą į kitų valstybių rankas. Ne NATO, o tautos moralinė vienybė gali garantuoti tautos saugumą", - teigė jis.
Tuo tarpu, sutarties ratifikavimą parėmęs liberalcentristas Algirdas Gricius pažymėjo, kad NATO yra paremta "ne galios, bet demokratijos vertybėmis".
Tą patį BNS akcentavo ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Antanas Kulakauskas.
"Narystė NATO po šaltojo karo susijusi su liberalios demokratijos ideologinių vertybių gynimu. Tapusi NATO nare, Lietuva taip pat įsipareigoja ginti šias vertybes", - BNS sakė A. Kulakauskas.
"Lietuvos faktinis statusas šiame Aljanse priklausys nuo to, kiek galima pasitikėti mūsų valdžios vertybėmis. Jei JAV turės abejonių dėl to, nemanau, kad būsime pašalinti, bet taptume antraeile nare", - pažymėjo jis.
A.Kulakausko nuomone, problemų Lietuvos statusui NATO kiltų ir tuo atveju, jeigu prezidentu liktų dabartinis valstybės vadovas Rolandas Paksas.
"Jei prezidentas, kuris neatitinka vakarų liberalios demokratijos aukščiausio rango politinių normų, būtų perrinktas (pirmalaikiuose rinkimuose - BNS), būdami NATO nariais, manau, turėtume problemų", - sakė jis.
Seimas šią savaitę pradėjo apkaltos procesą Rolandui Paksui, kuris kaltinamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs duotą priesaiką. Prezidentas jau pareiškė, kad dalyvaus pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, jeigu būtų nušalintas po apkaltos.
Į Lietuvą penktadienį atvykstantis NATO generalinis sekretorius Japas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) Lietuvos žiniasklaidos atstovams atsisakė komentuoti apkaltą prezidentui, pažymėjęs, kad tai yra šalies "vidaus reikalas".
Savo ruožtu jis pabrėžė, kad Lietuva dėl politinių skandalo netaps "antrarūše" nare ir NATO įvykdys savo įsipareigojimus, tarp jų ir dėl Lietuvos oro erdvės apsaugos.
Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis numato, kad vienos Aljanso narės užpuolimas yra lygus visų narių užpuolimui ir užpuolikui turi būti duotas kolektyvinis atsakas.
Prezidentas Rolandas Paksas antradienį kalbėdamas Seime pabrėžė, kad Lietuvos narystė NATO yra "istorinių skriaudų atitaisymas".
"NATO - tai tarsi istorinių skriaudų atitaisymas, lemties atlygis daug kentėjusiai tautai - už sibirus ir už pokario laisvės kovas, ir už baisias netektis ir didelio pasaulio abejingumą, už Sausio auką", - sakė R. Paksas.
1940 metais sovietų okupuota Lietuva nepriklausomybę atkūrė tik 1990 metais. Stalininio režimo metais tūkstančiai Lietuvos gyventojų buvo ištremti į Sibirą, priversti emigruoti į Vakarus ar žuvo kovodami su sovietų pajėgomis partizaninį karą.
Visateise NATO nare Lietuva formaliai taps kovo pabaigoje, kai Vašingtone planuoja deponuoti ratifikacinius raštus. Visos 19 NATO valstybių jau yra ratifikavusios Lietuvos ir dar šešių Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimo prie Aljanso protokolus.
Numatoma, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis balandžio 2 dieną Briuselyje rengiamame neformaliame Aljanso šalių narių užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvaus jau kaip visateisės NATO narės atstovas, o balandžio 15 dieną naujųjų NATO šalių narių vėliavos iškils prie NATO pajėgų Europoje vadavietės Monse.
BNS
