Po svarstymo stadijos praėjusią savaitę Seimas įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
Teisės aktas numato, kad apie galimą korupciją ar kitokius pažeidimus įstaigose pranešusiems žmonėms būtų garantuojama apsauga, tokia kaip garantuojamas anonimiškumas ar darbuotojo neliečiamumas.
Seime svarstomo įstatymo projekto likimu domisi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, vertindami Lietuvos galimybes tapti šio 35 šalis vienijančio klubo nare.
Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas be kitų dalykų numato, kad nuo pranešimo momento prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą.
Įstatymas draustų pranešėją bauginti, prie jo priekabiauti, grasinti susidoroti, sumažinti atlyginimą ar keisti jo darbo valandas.
Draudimas daryti neigiamą poveikį pranešėjui galiotų dvejus metus po galutinio sprendimo priėmimo tiriant asmens pateiktą informaciją apie pažeidimą. Taip pat įstatymo projekte nustatyta galimybė pranešėją, kuris dalyvavo darant pažeidimus, bet apie juos pranešė, atleisti nuo atsakomybės.
Skaidrumą skatinantis nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius teigia, jog Seime svarstomas projektas atitinka esminius pranešėjų apsaugos reikalavimus, tačiau kyla rizika, kad planuojamas priimti įstatymas galutinę atsakomybę už pranešėjų apsaugą netiesiogiai priskirs tik prokuratūrai.
