Ketvirtadienį Seimas ketina apsispręsti, ar pritarti tyrimą atlikusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoms dėl Drąsiaus Kedžio skundų.
Antradienį po svarstymo už tokį nutarimo projektą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 6, susilaikė 17 parlamentarų.
Kol kas neaišku, kaip bus kalbama išvadose apie generalinio prokuroro Algimanto Valantino atsakomybę. Komitetas laikosi nuomonės, kad generalinis prokuroras A. Valantinas nesugebėjo tinkamai organizuoti jo vadovaujamų institucijų darbo bei netinkamai vykdė teisės aktuose jam numatytas pareigas.
Antradienį Seimas atmetė kai kurių parlamentarų radikalius pasiūlymus pareikšti nepasitikėjimą generaliniu prokuroru, pripažinti, kad jis sulaužė priesaiką.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atlikto parlamentinio tyrimo išvadoje konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas pagal D. Kedžio skundą ir paskesnius skundus Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas aplaidžiai, neoperatyviai ir nekvalifikuotai.
Išvadoje konstatuojama, kad prokuratūra pagal savo kompetenciją skyrė nepakankamai dėmesio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai užtikrinti baudžiamojo proceso eigoje, nebuvo imtasi skubių priemonių visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusiai informacijai, galinčiai pakenkti vaikui, pašalinti.
Siūloma pripažinti, kad Generalinės prokuratūros, Kauno miesto apylinkės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros pareigūnai, kurie tyrė ir kontroliavo šį ikiteisminį tyrimą, netinkamai atliko teisės aktų jiems pavestas funkcijas.
Be to, kaip teigiama išvadoje, atsakingos už vaiko teisių apsaugą institucijos (vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijos bei šių savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prokuratūra) neužtikrino tinkamos vaiko teisių apsaugos, dažnai buvo apsiribojama formaliu susirašinėjimu.
Kaip primena ELTA, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pavesta išsiaiškinti, ar D. Kedžio skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų, ar šis tyrimas nebuvo nepagrįstai vilkinamas.
Komitetas taip pat turėjo atsakyti į klausimą, kokių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos, kad ikiteisminiai tyrimai vyktų operatyviau ir ekonomiškiau, įvertinti galimas teisinio reguliavimo spragas.
