Po audringų debatų Seimas pritarė šeimos politikos koncepcijai. Balsavimo rezultatai: 99 balsavus, 69 – už, 6 – prieš, 24 susilaikė.
Prie Seimo nuo pat ryto mitingavo šeimą saugoti raginantys koncepcijos šalininkai su mažais vaikais. „Iš santuokos atsiranda šeima - gera vieta augti vaikams“, „Vaikams reikia ne socialinių eksperimentų, bet tikros šeimos“, „Politikai, nėra nieko svarbiau už šeimą“, „Šeimos politika be santuokos - teisės be pareigų“, - tokiais ir panašiais plakatais parlamentarai raginti pritarti koncepcijai. Pačioje posėdžių salėje viskas pradžioje vyko vangiai, tačiau vėliau diskusijos įsiliepsnojo, kaip ir ankstesniuose svarstymuose.
Bene daugiausiai kritikos sulaukė mėginimas koncepcijoje nustatyti, kas apskritai laikoma šeima. Nepaisant priešininkų piktų pasisakymų ir reikalavimų eliminuoti santuoką, kaip šeimos atpažinimo kriterijų, nuostata, kad normalia šeima laikoma tik vyro ir moters santuoka grįsta sąjunga, nebuvo pakeista.
Parlamentaras Eligijus Masiulis siūlė pataisą, pagal kurią koncepcija būtų grindžiama istoriškai susiklosčiusiomis šeimos vertybėmis, pakeisti sąvoka „šiuolaikinėmis vertybėmis“. „Jei pasižiūrėtume, kokia šeima buvo XIX amžiuje, pamatytume, kad vyrauja patriarchatas, nėra jokio lyčių lygiateisiškumo. Todėl „šiuolaikiškumo“ sąvoka labiau atitiktų šiuolaikinės visuomenės nuostatas“, - sakė parlamentaras.
Pasiūlymas nesurinko reikiamo skaičiaus balsų, kad būtų pradėtas svarstyti, o jį svarstęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, kad vertybės yra amžinos, o ne susijusios su viena ar kita epocha.
Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) atstovaujantis Seimo narys Algirdas Sysas koncepciją kritikavo. „Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tai yra kertinis dalykas, dėl ko kyla ginčai svarstant Šeimos koncepciją. Labai gaila, kad siūlymai, žiūrint per šiuolaikinę prizmę, lyg tai grįžtame į viduramžius, galbūt ne pačius gūdžiausius. Vakar teko bendrauti su kitų šalių diplomatais, jie labai nusistebėjo mūsų tokiu žingsniu, tokiu koncepcijos svarstymu, ypač dėl kelių punktų, būtent vienas iš jų yra šeimos apibrėžimas”, - sakė Seimo narys.
Jo partietė Aušrinė Marija Pavilionienė buvo dar griežtesnė ir kvietė nepritarti „diskriminacinei koncepcijai". „Šiandien minint Sąjūdžio 20-metį, Sąjūdžio, kuris siekė Lietuvos valstybės ir piliečių nepriklausomybės, Lietuvos Seime kaip paradoksą mėginama įteisinti Šeimos politikos koncepciją, kuria ribojamas piliečių laisvas pasirinkimas kuriant asmeninį gyvenimą, kuriant šeimą. Ribojamas laisvas pasirinkimas gyventi šeimoje pagal savo sąžinės ir moralės principus. Manau, kad šioje salėje nėra žmonių, kurie neremtų šeimos idėjos, tačiau negalima pritarti Šeimos koncepcijai, kuri diskriminuoja dalį šalies piliečių ir jų vaikus" - aiškino parlamentarė.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius teigė kitaip. „Iš tikrųjų, man tikrai norėtųsi, kad liberalai, kurie visada pasižymi teisine precizika ir gina teisinės valstybės pamatus ir šioje vietoje, ir šiuo klausimu gintų teisinės valstybės pamatus. Kai aš matau staiga atsirandančius tokius pasiūlymus, kuriais siūloma iš šeimos apibrėžimo išbraukti santuokos institutą, tai man kyla abejonių, ar tikrai šio principo laikosi liberalai, teisinės valstybės principo šiuo atveju. Noriu priminti, kad pagal šiandieną galiojantį Civilinį kodeksą yra labai aiškiai apibrėžta, kaip gimsta šeimos teisiniai santykiai. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendrą gyvenimo pagrindą. Raskite man kokią nors galimybę apeiti šią Civilinio kodekso nuostatą”, - stebėjosi A. Kubilius.
Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė, Valstiečių liaudininkų frakcijai priklausanti ir Koncepcijos parengimo darbo grupei vadovavusi Rima Baškienė teigia, jog „dokumento projektas buvo svarstomas daugelyje institucijų, pagrindiniai jos teiginiai susilaukė didelio visuomenės pritarimo. Koncepcija padės mūsų visuomenei bręsti moralės ir vertybių srityje.“
Politikė atmetė kai kurių politikų abejones, ar dokumento nuostatos nediskriminuos ne santuokoje ar sugyventinių porose gimusių vaikų. Ji tvirtino, jog „Koncepcijoje laikomasi nuostatos, kad gindama motinystę, tėvystę ir vaikystę valstybė globoja visus artimos giminystės ryšių, ugdymo, tarpusavio pagalbos ir bendro ūkio vedimo siejamus asmenis. Našlaičių, vienišų motinų/tėvų ir jų vaikų, sugyventinių vaikų globą, socialinę paramą reglamentuoja kiti teisės aktai.“
Pasak R. Baškienės, „visi vaikai yra nusipelnę vienodo valstybės dėmesio ir paramos, todėl abejonės dėl vaikų, augančių su vienišomis motinomis (tėvais), ar sugyventinių porose diskriminavimo neturi pagrindo.“
Koncepcijos šalininkai pabrėžia, kad jos tekste yra aiškiai pasakyta, kad visi vaikai, ar gimę santuokoje, ar ne santuokoje bus vienodai remiami, kaip ir nepilnų šeimų vaikai, bei atmeta bet kokius teiginius apie diskriminaciją.
Kreipsis į JT
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija neketina taikstytis su tokiu šeimos apibrėžimu ir žada kreiptis į Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių komitetą ir prašyti šio dokumento įvertinimo.
Liberalai mano, kad tradicinės šeimos rėmimas gali prieštarauti Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintam vaikų lygybės principui. Jų manymu, koncepcija, nepagrįstai rūšiuodama skirtingas šeimas ir vaikus, kiršina Lietuvos žmones.
Seimo liberalai, ketinantys inicijuoti kreipimąsi į JT, tvirtina, kad tokiu būdu siekia apriboti bandymus realizuoti diskriminacines koncepcijos nuostatas.
