Naujas namo savininkas persikėlė į keistą kaimo namą, tikėdamasis pradėti viską iš naujo. Prieš tai jis patyrė traumą, todėl tai buvo puiki proga ją pamiršti.
Savininkui paminklas kelia depresiją
Namas turėjo tik vieną problemą – sklypo pakraštyje stovi paminklas žuvusiam paaugliui, nuolat primenantis prieš kelerius metus įvykusią tragediją, kai grupė paauglių girti lėkė keliu. Jie, apsukdami automobilį, rėžėsi į sklype esantį medį ir vienas jų žuvo.
Šeima toje vietoje pastatė paminklą ir nuo tos lemtingos dienos prieš pusę dešimtmečio kasmet grįžta padėti gėlių ir pagerbti žuvusio paauglio.
Tačiau naujajam savininkui paminklas kelia depresiją ir tai nėra tai, ką jis sako norintis matyti kiekvieną kartą grįžęs namo ar įėjęs į savo sklypą. Jis nori, kad jo neliktų. Bet ar jis bus laikomas piktadariu, jei pašalins tokį brangų daiktą?
Minėtas paminklas yra nedidelis kryžius, prie kurio yra nedidelė lenta su informacija ir žuvusio paauglio nuotraukomis. Tai tikrai nėra nepastebima sklypo dalis. Tačiau tai labai svarbi naujojo namo savininko žemės dalis, todėl galiausiai jis sprendžia, kas su juo atsitiks, rašo mirror.co.uk.
Klausė patarimo
Namo savininkas, norėdamas išlieti savo nusivylimą ir paprašyti patarimo, kreipėsi į „Reddit“ bendruomenę klausdamas, ar jis būtų blogas žmogus, jei pašalintų paminklą.
Internautai greitai išreiškė savo nuomonę, o dauguma jų užjautė sklypo savininką, bet taip pat palaikė ir gedinčios šeimos pusę. Daugiausiai palaikymo sulaukęs komentaras, sulaukęs daugiau nei 15 tūkst. „patinka“ paspaudimų, teigė, kad namo savininkas nebūtų blogas, jei taip padarytų.
Kitas komentatorius rašė: „Pasodinkite aplink jį gyvatvorę tarp jo ir savo namo, kad nereikėtų į jį žiūrėti. Man irgi susisuktų galva. Vis dėlto jaustumeisi siaubingai, jei jį nugriautum.“
Dar kitas vartotojas rašė: „Pasikalbėkite su šeima. Galbūt pasiūlykite šalia medžio padaryti nedidelį gėlyną, kur šie žmonės galėtų ateiti ir palikti gėlių, bet tai nebūtų į akis krentantis kryžius, paverčiantis jūsų privatų namą viešomis kapinėmis.
Manau, kad keista, ypač laikui bėgant, vis sutelkti dėmesį į vietą, kurioje jaunuolis mirė, užuot pagerbus vietą, kuri jam buvo reikšminga, kol jis buvo gyvas.“
Su tuo sutiko ir kiti, įskaitant tuos, kurie panašioje situacijoje neteko savo vaikų. Jie kalbėjo apie tai, kaip susidorojo su savo sielvartu, bet ir apie tai, kaip pradėjo gyventi toliau. Daugelis sakė, kad savo sklypuose sodino gėles arba rado kitų būdų prisiminti mirusįjį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
