Visiems visko būna, toks tas gyvenimas. Aišku tai kilnus poelgis, kad nepaliko pasmerto mirti žmogaus likimo valiai. Kiekvienam mūsų ypač ištikus nelaimei reikalinga pagalba. Ir esame labai dėkingi, kai mūsų nepamiršta ir suteikia taip reikiamą pagalbą, palaikymą, parama. Tad neviskas yra mūsų valioja ir mūsų rankose. Todėl tenka priimti mums siūstą likimą ir su tuo susitaikyti. Ir baisiausisi, kai mylimu žmonės nelaimės atveju nuo mūsų nusisuka ir mūsų skausmą ir viltis ignoruoja. Tad galime tik pasveikinti už tokį poelgį ir padėkoti, kad žmonės vis dėlto pasielgė kilniai. Tačiau tokių asmenų yra ne daug. Tad belieka jais žavėtis ir tikėtis, kad ir kiti susipras ir pasuks jų keliu. Geriau parodykime širdį kai jos reikia, o ne tik siekdami naudos ir išskaičiavimų. Nebūkime vien materealistai ir gobšuoliai.