„Jeigu yra šioje žemėje rojus, tai - šeima“, - sakė klaipėdietė Birutė Jankuvienė, viena iš respublikinio konkurso „Darni šeima“ nugalėtojų.
Vakar Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo pagerbtos ir apdovanotos penkios šeimos iš Klaipėdos apskrities. Laimėtojus išrinko projekto iniciatyvinė grupė bei internetinės svetainės www.darni-seima.lt lankytojai. Konkursas, kuriame dalyvavo 110 gražių šeimų iš visos Lietuvos, sulaukė didelio tautiečių susidomėjimo.
„Išrinkti nugalėtojus buvo išties nelengva užduotis, juk kiekviena šeima yra išskirtinė ir savais būdais puoselėja darną. Smagu, kad mums kartu pavyko įrodyti, jog šalyje tikrai netrūksta darnių ir šaunių šeimų“, - sakė projekto „Darni šeima“ iniciatyvinės grupės pirmininkas Giedrius Masalskis.
Aktyviausiai konkurse dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos ir Panevėžio apskričių šeimos. Konkurse dalyvavo ir dviejų asmenų, ir net tris kartas jungiančios šeimos, o trečdalis konkurse dalyvavusių šeimų - daugiavaikės.
Klaipėdos savivaldybėje vakar buvo iškilmingai apdovanotos penkios šeimos: klaipėdiečiai Natalija ir Igoris Istominai - už bendruomeniškumą, Jelena Miežienė - už tradicijų puoselėjimą, Birutė ir Gediminas Jankai - už sėkmingą šeimos verslą. Gargždiškių Vandos ir Petro Majauskų šeima apdovanota už ryšius tarp kartų, o Kretingos rajono Nausėdų kaimo gyventojai Birutė ir Antanas Juškėnai - už jaunąją kartą.
„Vakarų ekspreso“ reporteriai šventės išvakarėse apsilankė trijose klaipėdiečių šeimose.
Milžino dvasia
Trys skirtingi pasauliai, kuriems gera kartu, pagalvojau lankydamasi Jelenos Miežienės šeimoje. Gimnazistė Dovilė mokosi įvairių kalbų, tarp jų ir japonų, žavisi istorija ir ketina tapti archeologe. Ji nenuleidžia akių nuo savo brolio Airido, juodu čiauška it paukštukai.
Šeimos tradicijos paprastos - sekmadienį mama kepa blynus, o kas vakarą pradžiugina vaikus žaidimu „Drugelio bučinys“. Praėjusį savaitgalį, kaip paprastai, trise leidosi į kelionę, aplankė Pakutuvėnus, dvasinės paramos centrą. Kartu su skaute Dovile stovyklauja, lanko mišias. Ir visi labai mėgsta dainuoti, ne tik lopšines, o šeimos „topas“ yra vaikiška dainelė apie traukinuką.
„Šeima yra tarsi branduolys, aplink kurį buriasi draugai, artimieji ir bendruomenė“, - sakė Natalija ir Igoris Istominai.
Jelena pati kerpa ir šukuoja savo vaikus, nes pirmoji jos profesija - kirpėja-kosmetologė. O kai būdamas šešerių metų progresuojančia raumenų distrofija susirgo jos sūnus, moteris tapo kineziterapeute. Rytą ji mankština senelius Klaipėdos globos namuose, ir šie, atsigaudami po insulto ar pradėję vėl valdyti surakintą rankelę, Jeleną vadina dukrele arba angelu. Po pietų skuba į neįgaliųjų dienos užimtumo centrą „Lakštutė“.
„Man patinka šitas darbas, ypač kai numaldau įsiaudrinusį jaunuolį, padarau masažą, užsiimame judesio terapija. Tai yra vaikai dideliame kūne“, - sakė Jelena, kurios trapiame kūne slypi milžino dvasia.
Moteris net nenori apie tai kalbėti, nes vaikų skausmas ja per didelis. Neseniai mirė jos vyras. Tai buvo nuostabus žmogus, kuris, susirgus sūnui, neparodė silpnumo kaip kai kurie kiti. Vaiko liga juodu nepaprastai suartino.
„Net nežinau, kur randu jėgų. Darbas ir šeima suteikia gerų emocijų. Aš sau nebeužduodu klausimų, kodėl tokia bėda nutiko man. Dabar galvoju: ačiū Dievui, kad man. Aš stipri, aš išlaikysiu, sūnus turės viską, ko jam reikia, bus mylimas ir prižiūrėtas. O kas jo lauktų girtuoklių šeimoje? Kad ir kaip būtų sunku, reikia viską natūraliai priimti“, - sakė moteris.
Ji turi savo laimės formulę: „Mano vaikai nuostabūs, gražūs, protingi. Į darbą einu kaip į šventę“. Jelenai šešiolikmetė dukra vis dar sako, kad mama yra jos geriausia draugė. Ir Jelena juokauja: „Dar metai vienatvės, ir galėčiau eiti dirbti į autoservisą, nes išmokau pakeisti žvakes, sutaisyti automobilį“.
Viena kryptimi
Natalija ir Igoris su gražiomis šviesiaplaukėmis dukrelėmis Katerina ir Arina bei airių setere Kere ką tik įsikėlė į savo rankomis pastatytą namą Slengiuose. Subtilų interjerą taip pat sukūrė patys. Šeima svajoja savo automobiliu apkeliauti visą pasaulį.
„Tik šeimoje vaikas gali išmokti mylėti žmogų ir pasaulį“, - sakė Jelena Miežienė.
„Lankėme skirtingas mokyklas, bet mūsų tėvų namai ir dabar yra šalia“, - sakė Natalija, prieš trylika metų su vyru susipažinusi „Vėtros“ bare. Vėliau, kai grįžo iš Paryžiaus, kurį išžvalgė su broliu, Igoris paskambino, ir nuo tos dienos nebesiskyrė.
Igoris buvo jūreivis, bet kai grįžo po aštuonis mėnesius trukusio reiso, žmona paprašė: „Gal gyvenkim krante, nes man per sunku be tavęs“. Nuo to laiko Igoris, autoūkio inžinierius, darbuojasi statybose, o šiais metais įgijo socialinio darbo bakalaurą.
„Mano gyvenimo prioritetas yra šeima, bet karjera taip pat svarbi. Dabar motinystės atostogos, bet dirbu Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete prodekane tarptautiniams ryšiams. Šiuo metu baigiau studijas Suomijoje, Turku universitete, rašau sveikatos mokslų daktaro disertaciją“, - sakė laiminga mama.
Aštuonetą metų ji dirbo reanimacijos skyriuje slaugytoja, todėl tikrai žino, koks gyvenimas trapus.
„Visa, ką mes geriausio patiriame, įvyksta šeimoje. Noriu, kad dukros augtų laimingos, žinotų, kad jų tėvai turi itin mėgstamus darbus, ir tai kur kas svarbiau už užmokestį“, - sakė Natalija.
„Man labai patinka mintis, kad žmonės turi žiūrėti ne vienas į kitą, bet viena kryptimi. Kartkartėmis ištinka emociniai konfliktai - dėl susierzinimo, mažmožių, bet gilių nesutarimų nebūna. Perpratome vienas kitą, mūsų vertybės sutampa, nors atėjome iš skirtingas tradicijas turinčių šeimų. Mes savo santykius grindžiame abipusiu supratimu ir - jokio melo. Neištikimybė man apskritai nesuvokiamas dalykas. Neįsivaizduoju, kas galėtų sugriauti mūsų santuoką.
Dažniausiai mes kartu priimame sprendimus, bet vyras turi daugiau idėjų. O kai jas reikia įgyvendinti, man tenka sutvirtinti jo pasirinkimą. Kaip ir dėl mūsų namo. Kai jau norėjome pirkti sklypą, vyras suabejojo, tad turėjau tvirtai pasakyti: „Mes jį perkam, jis mums skirtas“, - sakė Natalija.
Moteris pasidžiaugė, kad jos gyvenimo žmogus yra patikimas bet kurioje gyvenimo situacijoje.
„Jis yra protingas, bet savęs nesureikšmina. Jis yra tyliai, oriai protingas. Turi labai stiprų ryšį su vaikais, juos su tėvu palieku ramia širdimi. Kai turėjau dėl disertacijos išskristi į Mančesterį, Igoris keturias dienas liko su dviejų mėnesių kūdikiu ir puikiai susitvarkė“, - sakė Natalija.
„Mes nepatyrėme paauglystės sunkumų, nes visi vaikai nuolat buvo užsiėmę: šoko, muzikavo. Man šokiai taip pat atgaiva“, - sakė Birutė Jankuvienė.
Jie abu su vyru dalyvauja nevyriausybinės vaisingumo asociacijos ir nevaisingų šeimų bendrijos veikloje. Jiedu teikia informacinę pagalbą ir psichologinę paramą negalinčioms susilaukti vaikų šeimoms. Natalija neslepia, kad pati pastojo tik po aštuonerių metų santuokos. O kai gimė pirmagimė, gydytojos Jolantos Sąlygienės iniciatyva įkūrė pirmąją Klaipėdos apskrityje nevaisingų šeimų bendriją. Natalija pirmoji apie tą problemą pradėjo kalbėti per televiziją, o dabar kalbasi su žmonėmis, suteikdama jiems stiprybės ir viltį. Ir stebuklas įvyksta - daugybė porų jau susilaukė vaikelio.
„Vaikai išmoksta meilės šeimoje“
Kai norėjau susitikti su Jankų šeima, ponia Birutė prajuokino pasakiusi, kad jie fizinio kontakto beveik neturi. Vyriausioji dukra su trimis vaikais gyvena Vilniuje, ji - teisininkė, Eglė ir Martynas studijuoja Kauno medicinos universitete, mažoji Greta nuolat būna Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Tą vakarą ponia Birutė šokių studijoje mokėsi Lotynų Amerikos šokių, o jos vyras Gediminas sportavo klube. Bet prieš 32 metus susikūrusi medicinos studentų, kurso draugų šeima turi savų mielų ritualų ir nesiskundžia romantikos stygiumi. Sportuoja visa šeima - vaikai ir anūkai.
„Kuris iš mūsų pirmas grįžta namo, uždega aibę spalvotų žvakučių. Prie jų mes tikrai nesikalbame apie darbą. O vakarienės mes apskritai nevalgome“, - vylingai šypsojosi moteris, žmonių vertinama ir mylima šeimos gydytoja.
Jankai save laiko netradicinio mąstymo, krikščioniška šeima. Beje, pagrandukei Gretai, puikiai skambinančiai pianinu, mama ir tėtis yra didžiausi autoritetai, todėl ir ji ketina būti gydytoja. „Juk medicina yra menas, negali būti geras gydytojas, jeigu nesi menininkas“, - sakė pokalbininkė.
„Niekada negalvojau, kad turėsiu didelę šeimą. Maniau, auginsiu vieną vaiką, jį puoselėsiu ir viską jam atiduosiu. Dėl Indrės ėmėme paskyrimą į Klaipėdą, nes dukra šoko „Žiogelyje“. Kiti trys vaikai atsirado netyčia, bet tada supratau, koks tai turtas. Trys vaikai muzikavo „balsinėje“. Mes visi esame idealistai“, - atviravo moteris.
Ji sakė, kad visi šeimos nariai kas vakarą susikaupia nuoširdžiai maldai, kiekvieną sekmadienį lanko mišias. Tikėjimas padėjo poniai Birutei ir tuomet, kai sunkiai susirgo vyras. Meldžiantis bažnyčioje kilo idėja sukurti šeimos verslą.
„Nesame šiuolaikiški, neturime laisvo požiūrio į šeimą. Mums ji - ištikimybės citadelė. Aš manau, kad tai yra Dievo dovana, jog man duota tokia šeima, toks požiūris. Sutinku, kad moteris yra šeimos stuburas, bet man tiesiog pasisekė, kad gavau tokį gerą vyrą. Tai yra kaip loterija - gali būti labai protingas, turtingas, daug galintis, bet nelaimingas. Man mano šeima atrodo nerealiai gera, darni ir mes esame kaip vienas medis. Kai pasitaiko nesėkmių, stengiuosi nepalūžti, sau sakau: „Rytoj bus kita diena“, - sako moteris.
Telefonu pakalbinta Eglė teigė, kad mama yra šeimos varikliukas: „Ji mus moko į mokslus žiūrėti kaip į žaidimą, kur maga išbandyti visas galimybes. Tėveliai buvo griežtoki, ir prisimenu, kaip kartą supykau, kad neišleido manęs su netinkama kompanija į sodą. Dėkinga jiems jaučiuosi ir dabar, nes tas žygis galėjo man sugadinti visą gyvenimą. Ir pasirinkau savo gyvenimo kelią - mediciną, nes muzika yra puiki, bet prasmingiau padėti žmonėms“, - sakė Eglė.
Ivona ŽIEMYTĖ
