Seifų gamintojai ir dalis pardavėjų sako: auga seifų paklausa – per pastaruosius metus jų nupirkta maždaug trečdaliu daugiau. Dalis kitų pardavėjų teigia atvirkščiai: rinka po 2008-ųjų krizės esą vis dar neatsigauna. Tačiau ir tie, ir anie sutinka – seifai perkami norint apsisaugoti nuo vagių ir gaisrų. O ekonomistai pastebi, kad tarp kitų seifuose laikomų daiktų, dažnai gali būti ir grynųjų pinigų kupiūros, praneša LTV „Panorama“.
Įmonės, kurioje seifai gaminami jau 20 metų, vadovo teigimu, geriausiai jie pirkti iki krizės – maždaug po 500 per mėnesį. Po 2008-ųjų seifų paklausa krito. Pagyvėjimą gamintojai pajuto tik pernai rudenį – seifų pardavimas išaugo maždaug trečdaliu.
„Apie 40 proc. [pirkėjų] yra privatūs asmenys. Tai yra medžiotojai, tai žmonės, kuriems reikia padėti pinigus, paslėpti vertybes, kurie nepasitiki bankais, bankų saugyklomis, galvoja, kad namuose pinigus saugoti yra kažkiek saugiau“, – sako UAB „Seifuva“ direktorius Darius Čereška.
Rinkos atsigavimą teigia jaučiantys ir kai kurie seifų pardavėjai. Anksčiau seifus esą daugiausia pirkdavo įmonės, ypač – metų pabaigoje. Bet pastaruoju metu jais itin domisi ir gyventojai.
Bendrovė „Asmodas“ per dieną vidutiniškai parduoda vieną seifą. Jų kaina, pagal dydį ir kokybę, svyruoja nuo šimto iki kelių tūkstančių litų.
„Jeigu anksčiau būdavo, kad [nori] nusipirkti seifą ir turėti kažkokią saugią dėžutę, tai dabar perka žmonės brangesnius, vertingesnius deklaruotus seifus“, – teigia UAB „Asmodas“ direktoriaus pavaduotojas Aivaras Barbšys.
Kiti pardavėjai, atvirkščiai, tvirtina jokio pastebimo susidomėjimo nejaučiantys. Dabar žmonės esą teiraujasi tik pigių ir nedidelių seifų.
„Daugiausiai perka seifus ne su automatiniais mygtukais. Žmonės vis dėlto pasitiki raktais, nors raktą žmonės turi kažkur slėpti, bet labiau pasitiki raktu negu visa technologija“, – sako UAB „Romida“ projektų vadovas Evaldas Rimkus.
Atsigaunant ūkiui, daugiau lėšų žmonės skiria ir saugumui, pavyzdžiui, dokumentų, kompiuterių, papuošalų ar kitų vertingesnių daiktų, taip pat ginklų. Neatmetama, kad dažname seife laikomi ir grynieji pinigai, kurių lietuviai tebenaudoja 5–6 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, šveicarai ar skandinavai.
„Padidėjusią seifų paklausą, manau, būtų galima sieti su tuo, kad po „Snoro“ bankroto indėlių draudimo fondui išmokėjus lėšas šalies gyventojams, daugiau negu milijardas litų nenukeliavo į jokį kitą banką ir neatsidūrė sąskaitose, o liko gyventojų rankose“, – mano banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot eksperto, jei Lietuvoje seifai tarp gyventojų populiarėja, Europoje tai jau atgyvena. Pinigus ir kitus vertingus daiktus europiečiai mieliau patiki saugoti bankui.
Marija Gabrienė, A. Malakauskaitė
