„Prezidentas yra išsakęs labai svarbų, jo požiūriu, principą, kuriuo turėtume vadovautis – tarp Gynybos fondo mokestinių sprendimų neturėtų būti visuotinio vartojimo mokesčių. Štai kodėl prezidentas pasisakė prieš PVM (pridėtinės vertės mokesčio didinimą – ELTA) ir matome, kad šito atsisakyta, nes jis brangintų prekes ir paslaugas ir brangintų pragyvenimo kaštus žmonėms. (...) Todėl prezidentui abejonių kelia ir akcizas kurui, kuris pagal savo esmę yra vartojimo mokestis“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I. Segalovičienė.
Anot prezidento patarėjos, kai kurie valdančiųjų šiuo metu teikiami siūlymai, pavyzdžiui, didesnis verslo liudijimų apmokestinimas, finansinę naštą perkels ant vidutines ir mažas pajamas gaunančių gyvemtojų ir tokiu būdu brangins prekes ir paslaugas.
„Prezidentas norėtų diskutuoti apie socialiai teisingesnius sprendimus – ką ne kartą yra kalbėjęs, tai aukštų pajamų progresyvumo klausimą. Iš pradžių buvo ir bendros mokesčių reformos pakete. Gaila, kad šį kartą jis nėra (svarstomas – ELTA), nes jis galėtų sugeneruoti apie 70 mln. eurų papildomai“, – pridūrė prezidento patarėja.
Visgi, anot I. Segalovičienės, senkantis laikas diskusijoms verčia svarstyti skirtingus variantus gynybos išlaidoms finansuoti – tarp jų ir galimą pelno mokesčio didinimą daugiau nei dabar siūlomu 1 proc.
Finansų ministerijos parengto Valstybės gynybos fondo projektą sudaro laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.
Iš akcizų 2025 metams numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.
25 milijonai eurų Gynybos fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakius, kad priėmus šį fondo projektą nuolatinis finansavimas gynybai kasmet siektų bent 3 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
