SEB banko prezidentas ir valdybos pirmininkas Audrius Žiugžda atsistatydino iš pareigų ir nebetęs savo veiklos SEB grupėje, praneša bankas. Banko prezidentu ir valdybos pirmininku paskirtas Raimondas Kvedaras.
Penkiasdešimties metų amžiaus R. Kvedaras iki šiol buvo SEB banko prezidento pirmasis pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. Naujuoju SEB banko valdybos nariu ir Verslo bankininkystės tarnybos direktoriumi paskirtas Aivaras Čičelis, iki šiol vadovavęs banko Verslo klientų ir institucijų departamentui.
„Nauja makroekonominė aplinka lemia pokyčius ir banko grupės Lietuvoje veikloje, todėl džiaugiuosi, kad Raimondas Kvedaras tampa SEB banko Lietuvoje vadovu. Ilgametė jo patirtis bankininkystės srityje ir glaudūs ryšiai su klientais bus labai svarbūs vadovaujant bankui pasikeitusiomis ekonominėmis sąlygomis“, – sakė SEB grupės Baltijos šalių tarnybos vadovas Martinas Johanssonas.
Audrių Žiugždą (kairėje) keičia Raimondas Kvedaras. Eltos nuotr.
Prisiima atsakomybę
„Banke dirbau ir jį kūriau septyniolika metų. Šiandien prisiimu atsakomybę už mūsų banko finansinius veiklos rezultatus ir dėl šios priežasties nusprendžiau atsistatydinti iš užimamų pareigų. Per gilų Lietuvos ekonomikos nuosmukį bankas turi prisitaikyti prie naujos situacijos ir šiame naujame banko gyvenimo etape estafetę turėtų perimti naujas vadovas. Noriu padėkoti savo kolegoms, banko partneriams ir klientams už jų pasitikėjimą banku. Esu tikras, kad vadovaujant Raimondui Kvedarui, bankas ir toliau išlaikys bei stiprins lyderio pozicijas rinkoje“, – sakė buvęs SEB banko prezidentas Audrius Žiugžda.
Iš SEB banko valdybos narių taip pat nusprendė pasitraukti Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos direktorius Arturas Feiferas, jį pakeis Roberts Bernis, kuris iki šiol vadovavo Kreditų tarnybai SEB banke Latvijoje.
942,8 mln. litų netikrinto grynojo nuostolio
SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 239 mln. litų veiklos pelno neatskaičiavus mokesčių, atidėjinių paskoloms ir vienkartiniu nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidų, tačiau dėl atidėjinių galimiems nuostoliams padengti ir nematerialiojo turto nurašymo išlaidų per 2009 metų devynis mėnesius SEB banko grupė patyrė 942,8 mln. litų netikrinto grynojo nuostolio.
SEB bankas per devynis šių metų mėnesius patyrė 626,4 mln. litų netikrinto grynojo nuostolio. Į banko ir banko grupės 2009 metų devynių mėnesių rezultatą yra įtrauktos vienkartinės 169,5 mln. litų nematerialiojo turto (prestižo), atsiradusio 2000 metais įsigijus Hermio banką, nurašymo išlaidos. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko reikalavimų ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų.
Konservatyviai vertindama klientų riziką, per 2009 metų tris ketvirčius SEB banko grupė Lietuvoje padarė 1 mlrd. 179,1 mln. litų atidėjinių paskoloms (per tą patį 2008 metų laikotarpį – 51,3 mln. litų).
SEB bankas trečiąjį ketvirtį padarė daugiau atidėjinių paskoloms negu pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais. Atidėjinių padidėjimą, pasak banko, lėmė išaugęs pradelstų paskolų skaičius, trečiąjį ketvirtį atidėjinius bankas taip pat padidino papildomai įvertinęs riziką, atsiradusią dėl sumažėjusios bankui įkeisto turto vertės, pokyčius nekilnojamo turto, transporto rinkose ir bendrą Lietuvos ekonominę situaciją.
Kapitalas liko pakankamas
SEB banko grupės turtas 2009 metais, palyginti su 2008 metų trečiojo ketvirčio pabaiga, sumažėjo ir 2009 rugsėjo 30 dieną buvo 28,5 mlrd. litų (2008 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje – 29,8 mlrd. litų).
SEB banko kapitalo pakankamumo rodiklis, paskaičiuotas pagal Lietuvos banko reikalavimus, rugsėjo 30 d. buvo 12,56 procento (minimalus Lietuvos banko nustatytas reikalavimas yra 8 proc.).
Banko grupės veiklos sąnaudos per tris 2009 m. ketvirčius sumažėjo 10 proc. ir buvo 251,8 mln. litų (per tą patį 2008 m. laikotarpį – 280 mln. litų).
Trečio ketvirčio pabaigoje SEB Lietuvoje valdė didžiausią kreditų ir lizingo portfelį – 20,9 mlrd. litų, kuris per metus sumažėjo 15 proc. (2008 m. trečiojo ketv. pabaigoje – 24,7 mlrd. litų). Bendras taupymo ir investavimo SEB banko grupės portfelis, įskaitant indėlius ir išleistus skolos vertybinius popierius (VP), gyvybės draudimą ir investicinius bei pensijų fondus, per metus išliko toks pats ir buvo 13 mlrd. litų.
Siekiant toliau išlaikyti aukštą kapitalo pakankamumo rodiklį, banko kapitalo bazė bus stiprinama dalį banko nuostolių dengiant papildomais akcininkų įnašais – spalio 29 dieną įvyksiančiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime SEB grupė planuoja priimti sprendimą padengti dalį nuostolių papildomu įnašu – 345 mln. litų (100 mln. eurų).
Tarptautinės SEB grupės grynasis pelnas sumažėjo 7,3 karto
SEB trijų ketvirčių veiklos pelnas – 2,8 mlrd. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 8,4 mlrd. Švedijos kronų).
Veiklos pelnas neatskaičiavus atidėjinių kreditams buvo 12,068 mlrd. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu jis buvo 9,967 mlrd. Švedijos kronų) ir, palyginus su 2008 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 21 proc. Patikslinus rezultatą įvertinant prestižo vertės sumažėjimą ir kapitalo prieaugį, pelnas neatskaičiavus atidėjinių išaugo 38 proc.
Veiklos pelnas buvo 2,808 mlrd. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 8,443 mlrd. Švedijos kronų), o grynasis pelnas – 894 mln. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu jis buvo 6,543 mlrd. Švedijos kronų).
Atidėjiniams – 9,288 mlrd. Švedijos kronų
Palyginti su 2008 metų trijų ketvirčių rezultatu, tarptautinės SEB grupės veiklos pajamos padidėjo 21 procentu. Grynosios palūkanų pajamos padidėjo 20 proc., o grynosios mokesčių už paslaugas pajamos sumažėjo 8 procentais. Į kitas grynąsias pajamas buvo įskaičiuotas 1,3 mlrd. Švedijos kronų kapitalo prieaugis.
Neįskaičiavus vienkartinių nematerialiojo turto (prestižo) nurašymo išlaidų, kurios buvo 3,0 mlrd. Švedijos kronų, veiklos išlaidos padidėjo 5 proc.
Atidėjiniai kreditams padidėjo iki 9,288 mlrd. Švedijos kronų (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1,528 mlrd. Švedijos kronų). Grynasis kreditų vertės sumažėjimas buvo 0,91 proc. (pernai tuo pačiu laikotarpiu 0,19 proc.)
Akcininkų nuosavybės grąža buvo 1,2 procento (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 11,6 procento), vienai paprastajai akcijai tenkantis pelnas buvo 0,57 Švedijos kronos (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 6,75 Švedijos kronos).
Pagrindinis pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 11,8 procento, o pirmo lygio kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 13,5 procento.
