Lietuvos gyventojų pajamų statistika rodo, kad sunkmetis pamažu lieka praeityje: paskutinį 2013 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 5 procentais, gerėjo lūkesčiai dėl finansinės ateities. Vis tik matyti, kad nors gyventojai šiek tiek atlaisvino diržus, t. y. taip nebetaupo ir skolinasi drąsiau, išlaidauti kasdienėms reikmėms jie neskuba, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, nepaisant to, kad bendras indėlių portfelis paskutinį 2013 metų ketvirtį padidėjo beveik 1,6 mlrd. litų, matyti, kad gyventojų finansinis turtas per visus metus nebedidėja taip sparčiai kaip ankstesniais metais. „Terminuotieji indėliai ir toliau yra nepopuliarūs dėl itin mažų palūkanų – jų per tris paskutinius mėnesius pernai sumažėjo 70 mln., o per 2013 metus – 785 mln. litų. Didžiausia turto dalis kaip ir anksčiau tiesiog guli sąskaitose bankuose, už ją nemokamos jokios palūkanos“, - sako J. Varanauskienė.
Kaip pastebi ekspertė, turėtų būti įprasta, kad, didėjant pajamoms ir gerėjant lūkesčiams, didėja ir noras sukauptas lėšas leisti įvairioms vartojimo reikmėms, tačiau išlaidavimo pagundoms gyventojai vis dėlto nepasiduoda. „Tokią elgseną reikėtų sieti su tuo, kad užsitęsęs ekonominis sunkmetis neleidžia taip greitai pamiršti išmoktų pamokų“, – sako J. Varanauskienė.
Vis dėl to, pasak ekspertės, taupymo elgsena šiek tiek kinta: terminuotųjų indėlių nuosekliai mažėja, daugėja lėšų banko sąskaitose, palyginti su pernai metais, daugiau sumokėta gyvybės draudimo, savanoriško pensijų kaupimo įmokų, taip pat daugiau pinigų skirta investicijoms į nekilnojamąjį turtą.
„Akivaizdu, kad namų ūkiai Lietuvoje ir vėl daugiau investuoja į nekilnojamąjį turtą, kuris apsaugos nuo infliacijos požiūriu neretai prilyginamas investicijai į auksą. Be to, nekilnojamasis turtas teikia papildomą naudą: jame galima gyventi, jį išnuomoti, be to, nuosavybė didina saugumo ir pasitenkinimo jausmą. Visgi, kaip rodo moksliniai tyrimai, kai investuojama į tokį turtą dėl to, kad nėra daugiau iš ko rinktis, didėja ekonominiais veiksniais nepagrįsto kainų augimo grėsmė“, – pastebi J. Varanauskienė.
Negalutiniais Registrų centro duomenimis, 2013 metais būstui įsigyti išleista suma buvo daugiau negu penktadaliu didesnė negu 2012 metais. Pamažu iš sąstingio išsijudina ir būsto paskolų rinka, kuri atsigauna greičiau negu vartojimo paskolų. „Viena vertus, gyventojai prioritetą vis dar teikia ne trumpalaikiams hedonistiniams poreikiams, bet, jei galimybės leidžia, ilgalaikiam turtui kaupti, kuris, jų įsitikinimu, yra mažiau rizikingas norint išsaugoti jo vertę“, - sako ekspertė.
Pasak ekspertės, šiemet turėtų sumažėti gyventojų grynaisiais laikomų pinigų dalis ir didėti kredito įstaigose kaupiamas turtas - dėl didesnių pajamų ir dėl laukiamo euro įvedimo. „Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad grynaisiais pinigais laikytos santaupos buvo aktyviai dedamos į finansų institucijų sąskaitas“, - sako J. Varanauskienė.
„Gerėjant ekonominėms sąlygoms, daugelis gyventojų ir toliau bus racionalūs leisdami pinigus vartojimo reikmėms. Taip pat turėtų išlikti ir augantis susidomėjimas nekilnojamuoju turtu kaip investicija, o tai turės įtakos būsto paskolų rinkai – naujų būsto paskolų turėtų ir toliau daugėti“, - įžvelgia J. Varanauskienė.
