„Tai, kad žemės ūkis daugiau skolinasi investicijoms, o ne apyvartinėms lėšoms, rodo, kad sektorius yra stabilus ir turi reikiamas finansines atsargas ne tik netikėtoms trumpalaikėms situacijoms, bet gali dalį jų skirti plėtrai“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Banko duomenimis, viena daugiausiai besiskolinančių žemės ūkio šakų ir toliau išlieka augalininkystė – pernai 71 proc. naujų banko paskolų suteikta šio šakos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Jos gautą finansavimą dažniausiai skyrė žemių įsigijimui, technikos atnaujinimui. Aktyviausiai, banko duomenimis, skolinasi Panevėžio, Kauno ir Šiaulių apskričių žemės ūkio įmonės ir pavieniai ūkininkai.
Pasak V. Doveikos, šiemet tikimasi dar didesnio žemės ūkio įmonių ir ūkininkų skolinimosi aktyvumo, kadangi pradėtos skirstyti ES skiriamos tiesioginės išmokos.
„Šiemet pradėtų skirstyti naujo finansinio laikotarpio tiesioginių išmokų struktūra yra atnaujinta ir ūkininkų laukia tam tikros naujovės, tačiau žemės ūkis yra vienas aktyviausių ES struktūrines lėšas įsisavinančių sektorių. Be to, dalis ūkių savo planus buvo apriboję būtent dėl laukiamų ES išmokų, tad jas pradėjus skirstyti šie ūkininkai ir vėl kreipiasi dėl reikiamo finansavimo“, - sako V. Doveika.
