Pirmadienį Rusija, praėjusią savaitę pradėjusi netikėtą sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytuose, apšaudė daugiau kaip 30 miestų ir kaimų Charkivo srityje, Kyjivui toliau laukiant vėluojančios Vakarų šalių pagalbos.
Balandį Vokietija paskelbė, kad siųs Ukrainai trečią oro gynybos sistemą „Patriot“. Pasak O. Scholzo, tai buvo sudėtingas sprendimas, nes vokiečiai neturi daug šių sistemų.
„Tačiau buvo svarbu tai padaryti, ir mes tikimės, kad kai kurios kitos Europos valstybės gali pasekti šiuo pavyzdžiu“, – sakė jis per saugumo ir konkurencingumo aukščiausiojo lygio susitikimą Švedijoje, kuriame dalyvavo penkių Šiaurės Europos šalių ministrai pirmininkai.
Ukrainai reikia „daug amunicijos, artilerijos, tankų ir oro gynybos sistemų, ypač „Patriot“ ir „Iris-T“ iš Vokietijos“, – sakė O. Scholzas.
„Palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pabrėžė jis.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen), kurios šalis taip pat yra didelė paramos Ukrainai teikėja, pritarė O. Scholzo raginimui.
„Pagrindinė nuostolių Ukrainoje priežastis šiuo metu yra ta, kad trūksta oro gynybos, o mes turime tokių sistemų. Taigi, jei turime tik vieną norą [...], jis turėtų būti kuo greičiau pristatyti oro gynybos sistemas“, – sakė ji.
„Turime paspartinti, turime didinti mastą trumpuoju laikotarpiu“, – teigė ji ir pridūrė, kad Ukraina „viena pati negali laimėti [...]; jie turi tai padaryti su mūsų įranga“.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Šiaurės Europos šalys ir Vokietija yra vienos didžiausių Ukrainos donorių.
Kylio instituto duomenimis, Berlynas yra antras pagal dydį paramos Ukrainai teikėjas pasaulyje, iki šiol skyręs 14,5 mlrd. eurų.
Švedijos vyriausybė pranešė, kad pirmadienį per vakarienę O. Scholzas su Šiaurės šalių premjerais turėjo aptarti tolesnę paramą Ukrainai.
Anksčiau pirmadienį O. Scholzas su kolegomis lankėsi telekomunikacijų milžinės „Ericsson“ būstinėje Stokholme, kur aptarė tokius saugumo politikos klausimus kaip hibridinės grėsmės, civilinė parengtis ir naujos technologijos.
Antradienį Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) ir O. Scholzas surengs dvišales derybas ir apsilankys fonde „Norrsken“, remiančiame naujas augančias įmones, veikiančias žaliosios ir skaitmeninės pereigos srityje.
Po to abu vadovai ketina pasirašyti Vokietijos ir Švedijos „strateginę inovacijų partnerystę“.
