Nors autizmo spektro sutrikimas – viena plačiausiai tyrinėjamų psichiatrijos sričių visame pasaulyje, Lietuvoje ASS turinčių vaikų tėvams ir su jais dirbantiems specialistams vis dar trūksta specializuotų, Lietuvoje adaptuotų metodų, kurie leistų tikslingai taikyti autistiškų asmenų ugdymo būdus ir būtų orientuoti ne į elgesio terapiją, o į santykį. Matydami šią problemą, „Altamedica“ klinikų tinklas kartu su Norvegijos Psichoanalizės institutu nuo 2021 metų vykdo projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“, kuriuo siekiama moksliniais tyrimais grįstą tarpdisciplininį ugdymo metodą, skirtą darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, pradėti taikyti ir Lietuvoje. Šiuo projektu taip pat stengiamasi keisti visuomenės požiūrį į autizmą ir ASS asmenis bei mažinti psichologinių sutrikimų turinčių asmenų patiriamą socialinę atskirtį. Baigiantis projektui, apžvelgiame, kaip sekėsi taikyti šį modelį Lietuvoje.
„SCERTS“ modelio pritaikymas Lietuvoje: kokių rezultatų pasiekta?
Kadangi daugiausiai kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti su ypatingas vaikais, yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, „SCERTS“ metodika adaptuota mažesniose Lietuvos savivaldybėse – Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Varėnos ir Marijampolės, taip siekiant mažinti paslaugų netolygumą tarp Lietuvos didmiesčių ir miestelių.
Organizuojant kompleksinius teorinius ir praktinius mokymus, „SCERTS“ metodikos apmokyti įvairių sričių specialistai, kurie susiduria su resursų trūkumu, teikiant kokybiškas ugdymo paslaugas ypatingiems vaikams. Be įvairių sričių specialistų, projekte dalyvavo ir ASS vaikus auginantys tėvai, kurie nori aktyviau įsitraukti į vaiko tobulėjimo procesą ir, bendradarbiaujant su specialistais, užtikrinti ugdymo tęstinumą namuose. Su „SCERTS“ modelio metodika taip pat supažindinti savivaldybių administracijos atstovai, švietimo ir tarpinstitucinio bendravimo skyrių vadovai, kurie organizuoja bendrą pagalbą specialiųjų poreikių vaikams.
Su nauja metodika specialistus, tėvus ir bendruomenių atstovus supažindino kompetentingų lektorių komanda – medicinos psichologai, vaikų paauglių psichiatrai, klinikiniai logopedai ir ergoterapeutai, kurie suteikė galimybę rinktis į santykį orientuotą, humanišką ugdymo metodą.
Keturis mėnesius kiekvienoje savivaldybėje trukusius mokymus sudarė trys dalys: teorinė dalis, praktiniai užsiėmimai ir savarankiško darbo pristatymas. Teorinių mokymų metu dalyviai supažindinti su „SCERTS“ modeliu, jo autoriais, esminiais principais ir taikymo galimybėmis. Praktinių užsiėmimų metu mokytasi vertinti autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus ir planuoti jų ugdymo procesą. Taikant „SCERTS“ modelį, ypatingas dėmesys skirtas ASS asmenų socialinei komunikacijai, emocijų reguliavimui, transakciniam palaikymui, apimant įvairias raidos sritis (komunikacinę, socio-emocinę, kognityvinę ir motorinę) ir gyvenimo aplinkas. Vykdant projektą bendradarbiauta su Norvegijos Psichoanalizės institutu, todėl visi mokymų dalyviai turėjo galimybę išklausyti paskaitas apie darbo patirtį su autistiškais vaikais Norvegijoje.
Viso projekto metu mokymus jau išklausė 95 specialistai, 61 tėvai ir 21 bendruomenės atstovas. Šiuo metu mokymai dar vyksta Marijampolės savivaldybėje. 2024 metų sausį mokymus baigs dar 18 specialistų, 8 ypatingų vaikų tėvai ir 5 bendruomenių atstovai.
Mokymų dalyvių patirtys: kaip naujai įgytos žinios padeda dirbti su autistiškais vaikais?
Mokymus baigę specialistai džiaugiasi galėję ne tik pagilinti teorines žinias, bet ir praktiškai mokytis vertinti ASS turinčius vaikus, analizuojant realias situacijas ir savo asmeninius atvejus. Taip pat taikyti „SCERTS“ modelį planuojant ugdymo procesą ir kuriant pozityvų santykį su ASS turinčiais vaikais. Bendruomenių atstovai ypač vertino praktinius patarimus, kaip aktyviau įtraukti ASS asmenis ir jų šeimas į bendruomių gyvenimą. „Džiaugiuosi, jog įgijau įrankį, kuris padeda nuolat sekti net ir minimalią vaiko pažangą ugdymo procese. Be standartizuoto vertinimo, kuris vaikams dažnai kelia didžiulį stresą, o tiesiog stebint vaiko veiklą. „SCERTS“ modelis man padėjo į ugdymo procesą lengviau įtraukti tėvus ir, atrodo, „sudėjo visus taškus ant i“, kaip pozityviai atliepti vaikų poreikius ugdymo procese ir tikslingai pritaikyti aplinką.“ – taip apie „SCERTS“ modelį kalbėjo viena iš mokymuose dalyvavusių vaikų lopšelio-darželio auklėtojų.
Su „SCERTS“ modeliu susipažinę autistiškų vaikų tėvai yra patenkinti, kad naujai įgytos žinios leido geriau suprasti, kaip ugdyti savo vaikus namuose ir kokybiškai bendradarbiauti su vaiko ugdymo įstaiga. „Su vyru atradome kitokį ryšį su sūnaus mokykla. Buvo gera dalyvauti mokymuose, kuriose vaikai, tokie kaip ir mano, nėra nuvertinami, nurašomi ar laikomi nevisaverčiais mokyklos mokiniais. Kartu su sūnaus mokytoja ir specialistėmis, kurios vedė mokymus, analizavome sūnaus elgesį ir tai man padėjo geriau suprasti, kas iššaukia neigiamą elgesį. Dabar žinau, kaip galiu pati padėti savo sūnui. Gera jausti, jog mūsų šeimos problemos nebėra tik mūsų problemos ir dabar žinome, kur, iškilus sunkumams, galime surasti pagalbą“ – tokiu atsiliepimu apie „SCERTS“ modelį pasidalijo vieni iš mokymuose dalyvavusių tėvų.
Kaip pastebi „SCERTS“ mokymų lektorė Edita, „Lietuvoje metodų, skirtų darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais asmenimis, nėra daug, todėl džiugu, kad „SCERTS“ modelis jau po truputį pradedamas taikyti ir lietuviškoje švietimo sistemoje. Visi vaikai yra skirtingi, todėl gera žinoti, kad tiek tėvai, auginantys ypatingus vaikus, tiek specialistai turi dar vieną alternatyvą pozityviam autistiškų vaikų ugdymui ir jų gebėjimų vertinimui. Džiaugiuosi, kad šis projektas vyko mažesnėse Lietuvos savivaldybėse, suteikiant galimybę ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestų specialistams gerinti autistiškų vaikų ugdymo kokybę, siekiant gyvenimiško ir santykiu grįsto mokymo proceso, o ne grubios elgesio korekcijos. Labiausiai širdis džiaugiasi, kad keičiasi visuomenės požiūris į autistiškus vaikus ir juos auginančias šeimas, ir tikiu, kad „SCERTS“ modelis prie to labai prisideda.“
„Altamedica“ vykdomas projektas „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“ yra finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Projekto partneriai – Norvegijos Psichoanalizės institutas (https://www.psykoanalyse.no/). Šio projekto tikslas – sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius.
Straipsnį parengė „Altamedica“ klinikos logoterapeutė Edita Akstinavičienė.
