.jpg)
Po dvidešimties metų pertraukos garsioji Albert’o Camus (Albero Kamiu) drama "Kaligula" vėl perkeliama į Lietuvos teatro sceną. Valstybiniame jaunimo teatre ją baigia statyti teatro ir kino režisierius Ignas Jonynas.
Pjesę iš prancūzų kalbos išvertė Birutė Gedgaudaitė, muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Julijus Andrejevas, scenografiją - Marta Vosyliūtė, kostiumus - dizainerė Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas - Gintautas Urba.
Spektaklyje vieną iš žiauriausių senovės Romos imperatorių Gajaus Cezario Germaniko, praminto Kaligula, šiurpinusio tiek savo amžininkus, tiek mūsų laikotarpį despotiškos tironijos ir moralinio nuosmukio siautėjimu, vaidmenį kuria populiarus aktorius Rolandas Kazlas.
Spektaklyje taip pat vaidins Antanas Šurna, Neringa Varnelytė, Andrius Bialobžeskis, Giedrius Savickas, Ignas Ciplijauskas, Rimgaudas Karvelis, Saulius Sipaitis, Vytautas Taukinaitis, Tomas Kizelis, Aleksas Kazanavičius, Jurgis Damaševičius, Nerijus Gadliauskas, Irena Tamošiūnaitė, Aldona Bendoriūtė.
A. Camus "Kaligula" laikoma viena įspūdingiausių bei intelektualiausių XX amžiaus pjesių. Lietuvoje iki šiol labai populiarūs prancūzų rašytojo, filosofo egzistencialisto, 1957 m. Nobelio premijos laureato A. Camus romanai "Svetimas", "Maras", "Krytis", esė "Sizifo mitas".
1983 m. Lietuvos teatrą sukrėtė Kauno dramos teatre režisieriaus Jono Vaitkaus pastatyta A. Camus pjesė "Kaligula", kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė aktorius Valentinas Masalskis.
1944 m. kurdamas savo pjesę "Kaligula" A. Camus rašė: "Be Kaligulos "fantazijų", daugiau niekas čia nepretenduoja į istorinį tikslumą. Jo žodžiai tikslūs, jų panaudojimas - ne". Pasak spektaklio statytojų, galbūt ši paties autoriaus suformuluota nuoroda į neprisirišimą prie pseudoistorinių tiesų suteikė jo sukurtam Kaligulos personažui amžiną gyvenimą ir nuolatinį aktualumą, kaip žmogaus, kuriančio savo gyvenimo misteriją iš absoliuto ilgesio ir paieškų. Kaligula, kurio rankose buvo sukoncentruota aukščiausia šio pasaulio valdžia, laimės samprata slypėjo už gėrio ir blogio ribų. Jis ieškojo absoliuto. Absoliutaus paklusnumo. Absoliučios neapykantos. Absoliučios meilės. Persisotinęs ir kartu naivus Kaligula pasmerkė baisioms kančioms aplinkinius, siekdamas atrasti tą ribą, kuri nubrėžta žmogaus sielai, ir pats kentėdamas.
Naujojo spektaklio režisierius I. Jonynas teigia: "Gyvename laike, kai viskas turi savo vertę. Ir ne bet kokią, o aiškiai išskaičiuotą. Viskas gali būti parduota ar įkainota, jei objektas nors kiek atitinka paklausą. Vertė nustatoma pagal rinkos dėsnius. Kuo didesnį ažiotažą sukels vardas, tuo didesnį pelną jis atneš. Kaligula tapo irgi bendriniu vardikliu kalbant apie pasileidimą, savęs garbinimą ir egoistinę valdovo prigimtį. Tačiau kokie tikrieji tokio elgesio motyvai, tvirtai neatsakė dar nė vienas istorikas. Nepretenduojam į atsakymą, bet jaučiam, kad šiuolaikiniame pasaulyje asmenybės-ženklo tema kaip niekada aktuali".
Premjeriniai "Kaligulos" spektakliai Jaunimo teatre numatomi kovo 13, 14, 23 ir 24 dieną.
ELTA
