Prieš keletą dešimtmečių įkurta ir iki šiol veikianti bendrovė kiekvienais metais sugeba pristatyti netradicinį, keistą, neeilinį projektą, kuris nuolatos priverčia kvestionuoti ar automobilius projektavę specialistai tai darė blaivūs.
Retkarčiais beprotiškų atrodančių projektų „Sbarro“ kataloge tikrai netrūksta, bet jeigu turėtume išrinkti tą vienintelį ir nepakartojamą, tuomet pačiu neįprasčiausiu „Sbarro“ projektu nominuotume štai šį „Volkswagen Golf“, arba kas iš jo teliko.
Pažvelgę į kelias šio projekto nuotraukas, net neabejojame, jog pradėsite svarstyti koks buvo šio dizaino tikslas, tačiau ponas Franco Sbarro kalbėdamas su keliais Prancūzijoje leidžiamų žurnalų atstovais pareiškė, jog unikaliai atrodantis projektas gimė išklausius įnoringo kliento reikalavimus.
Vieną dieną Franco Sbarro savo dirbtuvėse išvydo vyrą su didžiuliu lagaminu, kurio turinys visiems dirbtuvių darbuotojams buvo aiškus iš pirmo žvilgsnio. Tuntą popierinių kupiurų į dirbtuves atsitempęs vyras turėjo neeilinį prašymą. Jis ne vienerius metus svajojo apie „Porsche“ variklį turintį pirmos kartos „Volkswagen Golf“ hečbeką. Prašymas – neeilinis, tačiau Franco Sbarro šią idėją realizavo vadovaudamasis savo fantazija.
Kaip žinote patys, „Porsche“ daugelį metų gamino automobilius, kurių variklis kabojo šalia arba virš galinės ašies. Tuo tarpu „Volkswagen Golf“ buvo eilinė europietiška dėžutė, kuri turėjo taupius benzininius arba dyzelinius variklius, ir buvo varomas priekiniais ratais.
Daugelio dirbtuvių vadovai „Porsche“ variklį grūstų į priekį, sumontuotų modifikuotą pavaros sistemą ir, daugiau ar mažiau, sakytų, jog projektas baigtas.
Franco Sbarro atsižvelgęs į kliento poreikius ir supratęs, jog tradiciniai metodai šiame projekte nebus reikalingi, pirmos kartos „Golf“ struktūrą pakoregavo taip, jog galėtų ant galinės ašies sumontuoti „Porsche 911 Turbo“ variklį bei išlaikyti „Porsche“ automobiliams būdingą komponuotę, kuomet variklis ir varančioji ašis yra gale. Verta pažymėti, jog šiame „Golfe“ sumontuotas variklis kabėjo ne virš galinės ašies, o priešais ją.
Franco Sbarro suprasdamas, jog sunkokas variklis paveiks bendrą automobilio balansą, priekinėje automobilio dalyje sumontavo 100 litrų talpos degalų baką ir, teoriškai, sugebėjo pasiekti idealų svorio paskirstymą tarp ašių. Bet tik su sąlyga, jeigu degalų bakas buvo puspilnis. Kuro likučiams sekant, priekinė dalis tapdavo lengvesnė ir ne visuomet mėgstanti klausyti vairuotojo komandų važiuojant ganėtinai dideliu greičiu.
Vis dėlto, pati išskirtiniausia šio projekto savybė – hidraulikos dėka pasikelianti galinė automobilio dalis. Nors šis sprendimas atrodo įspūdingai ir kvapą gniaužiančiai, tačiau jis šiame automobilyje atsirado dėl praktinių sumetimų.
Kuomet buvo priimtas sprendimas variklį perkalti iš priekinės į galinę dalį, Franco Sbarro norėdamas pagerinti priėjimą prie benzininio variklio, į šį automobilį įdiegė hidraulinį galinės dalies pakelimo mechanizmą, leidžianti iš arti pamatyti ar netgi pačiupinėti „Porsche“ variklį.
O dabar laikas pakalbėti apie galutinio rezultato charakteristikas. „Sbarro“ pateikiamais duomenimis, šis transformeris svėrė vos 1100 kilogramų. Varikliui kompaniją palaikė „Porsche“ penkių laipsnių transmisiją. Iš „Porsche“ tapusio donoro taip pat buvo pasiskolinti stabdžių diskai.
Maždaug 360 arklio galių išvystęs „Sbarro Golf Turbo“ iki 100 km/val. gebėdavo įsibėgėti per maždaug 6 sekundes ir turėdamas užtektinai erdvės pasiekdavo 250 km/val. maksimalų greitį.
