Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Manau, šiuo metu vertinčiau kokiu šešetu–septynetu iš dešimties balų sistemos“, – teigė abiturientė Morta Kulikauskaitė.
„Įvertinčiau visai panašiai, kokiu balu aukščiau, septintukui“, – kalbėjo abiturientas Jokūbas Kašėta.
Tokiais balais moksleiviai vertina savo psichologinę būseną. Rezultatai panašūs, kaip ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atliktoje apklausoje. Apklaususi apie tūkstantį paauglių iš daugiau nei pusšimčio savivaldybių, organizacija išgirdo, kad dauguma jų savo emocinę būseną vertina vos 6 balais iš 10.
„Tas rezultatas nėra labai džiuginantis, mergaitės buvo labiau linkusios vertinti savo savijautą vidutiniškai 6 balais. Berniukai vertino labiau 7 balais savo savijautą“, – teigė „Gelbėkit vaikus“ atstovė Laura Milčienė.
Psichologas paaiškino priežastis
70 proc. apklaustųjų jaučia spaudimą dėl mokslų.
„Artėja valstybiniai brandos egzaminai, kažkiek kelia streso, prasidėjo mokslo metai, laukia ir tie tarpiniai patikrinimai“, – paaiškino abiturientė M. Kulikauskaitė.
„Dvylikta klasė, šiek tiek spaudimas dėl ateities, neapsisprendimų dar tam tikrų“, – dėstė abiturientas J. Kašėta.
Tačiau kai kuriems suaugusiesiems sunku suprasti, kodėl paaugliai jaučiasi blogai:
„Turėtų būt laimingi, gi visko užtenka, nu.“
„Per daug nori, per lengvas gyvenimas greičiausiai.“
„Kai nieko netrūksta, kai viskuo esi aprūpintas, tada yra laiko pradėti knaisiotis po savo gyvenimą“, – įsitikinęs lietuvių kalbos ir teatro mokytojas Algis Želvys.
„Mes sakom, kad jie viską turi, jie neturi vieno pagrindinio dalyko, neturi dažniausiai vizijos ir misijos, dėl ko verta gyventi, dėl ko verta kažką tai daryt“, – tvirtino psichologas Tomas Lagūnavičius.
„Galimybių visa ko tikrai turim šiais laikais, manau, daugiau, negu turėdavo anksčiau mokiniai, dabar turbūt pasikeitęs gyvenimo tempas, viskas įtempčiau, greičiau, sparčiau vyksta“, – pabrėžė abiturientas J. Kašėta.
Kai kurie žmonės mano, kad jaunimas dabar gauna, ko tik nori, nepatiria jokių sunkesnių iššūkių, išlepęs ir nenori nė piršto pajudinti.
„Jeigu tik viską duosi, duosi, tam vaikui, bet iš jo nieko nereikalausi, tai čia irgi labai blogai, sakyčiau, vaikas užauga, jis žino, kad tik jam turi duoti, bet jis niekam neturi nieko duoti“, – teigė kalbinta praeivė.
„Mes neperlepinom, mes išsprendėm daug materialinių klausimų, jie labiau dvasiški, užtat jie turi galimybę daug ką sužinot ir galvot, kas aš esu“, – kalbėjo psichologas T. Lagūnavičius.
Nesijaučia saugūs net namuose
Anot apklausos, net namuose visiškai saugiai jaučiasi tik 66 proc. paauglių, o mokykloje – tik kas penktas. Kas antras nurodė, kad jis ar jo draugas patyrė patyčias dėl išvaizdos.
Nelaimingi ne tik dėl to, kad jaučiasi nesuprasti, bet ir todėl, kad nepasiekia savo užsibrėžtų ar kažkieno primestų tikslų.
„Sunku labai pasiekti tą šimtaprocentinį variantą, bet norisi jį padaryti, todėl ir kiekvieną kartą atrodo slegia, slegia ir slegia“, – kalbėjo abiturientė M. Kulikauskaitė.
„Dabartinė aplinka labiau nori iš mūsų negu jie patys pasiekė“, – teigė abiturientas Paulius Klimovas.
Trisdešimt metų mokytoju dirbantis Algis Želvys sako, kad dabartiniai moksleiviai tolerantiškesni, pakantesni, bet ir jautresni nei buvę anksčiau.
„Būk tu toks tvirtas kietas, per daug nebūk toksai išlepęs ir panašiai. Ir tada būdavo gėda, nepatogu kalbėti aš čia toks silpnas, nesugebu susitvarkyti“, – tvirtino mokytojas.
„Laimės mes neužsakysim ir vaikui į rankas neįdėsim, bet galim sukurti tokią aplinką, kur jisai jaučiasi saugus ir išgirstas, išgirstas iš tikrųjų“, – pabrėžė „Gelbėkit vaikus“ atstovė L. Milčienė.
Net namuose ne visada saugiai besijaučiantys paaugliai skundžiasi, kad patekti pas psichologą vis dar sunku, tenka laukti eilėse. Tuo tarpu vis daugiau darbdavių pastebi, kad pagal dabartinę sistemą išauklėta jaunoji karta nesugeba darbe pasiekti tikslų, susidūrę su sudėtingesne ar konfliktiška situacija išskysta ir tiesiog nepajėgia atlikti net paprasčiausių užduočių.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Nelaimingi vaikai šeimos veidrodis , neužtenka tik daugintis .
Užauginti dorą ir suvokiantį realybę didelis darbas.