Vilnietė Augustė pasakojo, kad į namą, su vyru prieš 5 metus, persikėlė, nes norėjo tylos ir ramybės.
„Daugiabutyje to nebuvo, be to, auginame šunį, todėl sulaukdavome kaimynų skundų, kad jis loja ir jiems trukdo. Taigi, nepatenkinti kaimynai tik pagreitino sprendimą keltis į namą.
Čia džiaugėmės nuosavu kiemu ir tuo, kad niekas nesiskundžia šuns lojimu. Tačiau panašu, kad apsidžiaugėme per anksti. Dabar su kaimynais nesutariame dėl sklypo pakraštyje pasodintų eglučių“, – pasakojo moteris.
Ji pasakojo, kad atsikrausčiusi kartu su vyru, sklypo pakraštyje pasodino 8 nedideles eglutes.
„Kaimynų leidimo neprašėme, bet jie matė, kad sodiname jas. Dar paklausė iš kokio medelyno jas pirkome. Tačiau tikrai nesiskundė dėl sodinamų medžių.
Dabar jie sugalvojo apsitverti tvorą ir tikina, kad medžiai jiems trukdo. Jie primygtinai reikalauja, kad eglutes nupjautume. To daryti nenorime, nes jos tikrai netrukdys tvorai. Tačiau kaimynai mūsų nesiklauso ir grasina, kad kreipsis į savivaldybę. Taigi, ar tikrai savivaldybė gali mus įpareigoti medžius nupjauti?“ – klausė moteris.
Daugiausiai kaimynų ginčų kyla dėl želdinių
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad daugiausiai gyventojų ginčų būtent ir kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių.
Anot ministerijos, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
„Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m.
Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos“, – komentavo ministerija.
Anot jos, kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
„Tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse – iki 2 m aukščio“, – įspėjo ministerija.
Skiria 120 eurų baudas
Vilniaus miesto savivaldybė pastebėjo, kad tvarką, kokio aukščio medžiai ir krūmai ir kokiu atstumu nuo sklypo ribos gali būti sodinami galioja ir daugiabučių kiemams.
„Aplinkos ministerijos patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės nurodo, kad nuo daugiabučių namų sienų su langais medžiai gali būti veisiami ne arčiau kaip 10 metrų atstumu, o visais kitais atvejais – ne arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo sienos.
„Aukštesni nei 2 m krūmai gali būti veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo daugiabučių namų sienų su langais, o visais kitais atvejais (įskaitant atvejus, kai sodinami krūmai yra žemesni) – ne arčiau kaip 1,5 m nuo sienos. Išimtis taikoma teritorijoms tarp pastatų ir gatvių Taip pat taisyklėse apibrėžtas atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be to sklypo savininko sutikimo“, – komentavo savivaldybė.
Apie galimus pažeidimus asmuo gali pranešti savivaldybei, o nustačius pažeidimą – gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Bauda fiziniams asmenims gali siekti iki 120 eurų, o juridinių asmenų atveju – iki 140 eurų.
atsikėlė į namą, daro ką nori, vėl nesupranta, kodėl kaimynai nepatenkinti...
taisyklės visiems vienodos, apsaugok viešpatie nuo tokių idiotų daugiabutininkų kaimynystės.
dėl eglučių niekas nieko nesakė kol mažos buvo, žmonės teisingai tikėjosi, kad jos bus formuojamos. kai pamatė, kad niekas nesiruošia formuoti pagal taisykles, tai liepė išrauti, ir kaimynai visiškai yra teisūs. sumažinkit arba raukit lauk, jei nesugebat prižiūrėt.
o šitie vėl nesupranta, kodėl kaimynai nepatenkinti...
žmonių kvailumas tikrai beribis..