Įpusėjo savivaldybių tarybų rinkimų kampanija. Ją galima įvairiai vertinti, kritikuoti, vadinti nuobodžia ar bespalve- viskas čia tiks.
Dažnai į viena malama viskas, suplakamos skirtingų valdžios lygmenų problemos ir kompetencijos ir, deja, pačiam rinkėjui lemta atskirti grūdus nuo pelų , tačiau tai dažnai sunku padaryti, nes rinkimuose partijos nesidrovi naudoti sunkiosios artilerijos - išmintingų, ar nelabai, kalbų, sklindančių Seimo narių, susirūpinusių dėl eilinės Lietuvos problemų. Tačiau įdomu kitkas- tai, kas gimsta šioje rinkimų kampanijoje kaip naujas veikimo būdas ir agresyviai kuriama sistema, kuri visų pajėgumu bus paleista vėliau, Seimo ar Prezidento rinkimuose.
Keli pastebėjimai.
Pirmiausia viskas primena tai, ką visi jau žinome ir kam pavyko užkirsti kelią, t.y. technologijų braižas iš esmės tas pats. Andai Darbo partija, veikdama per asocijuotas struktūras ir uzurpuodama vadovavimą Ūkio ministerijai, kūrė verslo informacijos centrų savivaldybėse pajungimo partinei tarnystei planą. Neišdegė, nes sutartinai visi pasipriešino. Šiandien tokią schemą realizuoja kiti.
Peržvelgus vienos partijos kandidatų sąrašus įvairiose savivaldybėse, aiškėja gerai suplanuota užmačia. Daug kandidatų atstovauja įvairioms su žemės ūkiu susijusioms institucijoms, tiek valstybinėms, tiek apskritims, savivaldybėms ir žemdirbių savivaldai.
Taigi trumpas pavardijimas: Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimų agentūra, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, apskričių administracijos ir žemėtvarkos tarnybos, savivaldybių žemės ūkio skyriai, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos. Sąrašą pratęstų žemės ūkio bendrovės, VĮ "Gyvulių produktyvumo kontrolė", visokie agrocentrai, kredito unijos ir t.t.
Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma minimų tarnybų yra Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sferoje ir beveik visose savivaldybėse ar apskričių centruose veikia jų padaliniai. Šį sąrašą pagražina buvusios žemės ūkio mokyklos, žemės ūkio profilio aukštosios mokyklos. Daug minima kaimo bendruomenių centrų , įvairių asociacijų (pieno gamintojų, grūdų augintojų, melioracijos įmonių, mėsinių galvijų augintojų, linų augintojų ir kt.) bei Seimo narių padėjėjų. Kokia tikslinga auditorija.
Tačiau akivaizdu, kad paleidžiama šiuose rinkimuose sistema, grindžiama valstybės resursais ir valstybės vienos srities biurokratijos ištekliais. Prisiminkime, kokios ES ir valstybės paramos lėšos ateina į šį sektorių, ir tampa aišku, kad viskas veikia vienoje schemoje: šios paramos teikėjai, pagrindinės administruojančios institucijos, konsultacinės ir galų gale patys paramos gavėjai ir interesų grupės. Ir šio derinio centre - visiems žinoma ambicinga asmenybė.
Ar yra priešnuodis, kad tokia sistema nemanipuliuotų žmonių jausmais ir nuostatomis? Pirmiausia sunku ten, kur veikia tariamai legalios lėšos- jos motyvuoja veikti, tai kur kas efektyviau nei kokia buitinė smulkmenėlė, dabar draudžiama rinkimuose, o juolab kalbos, nors ir teisingos. Sukurta aiški ir tvirta veikimo piramidė. Ji neįmanoma padaryti per metus kitus- tai ilgalaikis projektas, gerai suręsta investicija. Savivaldybių tarybų rinkimams tokios gerai sustyguotos sistemos- nuo valstybinio aparato iki asocijuotų interesų grupių darinių- nelabai reikia. Čia sutelkta viskas- administracinė galia, išplėtota struktūra, lėšos ir populizmas. Tikslas kitas - repeticija.
Matant tokią situaciją, stebina mūsų teisinė atskirų sričių reglamentacija - daryk ką nori, neturime jokių juridinių instrumentų, kad teisiškai sustabdytume neaiškias užmačias. Negi Seimas ir visokios koalicijos bei jų tylus rėmimas tėra susitarimas dėl atskirų valstybės sektorių partinio "privatizavimo"? Negi esame suokalbių įkaitai? Blogai, kai viską galima pajungti partiniam veikimui, kai nebeveikia aiškūs valdžių ir kompetencijų atskyrimai kai valstybinė biurokratija tampoma į visas puses ir t.t. ir t.t.
Neabejoju, kad šitos paviršutiniškos pastabos galėtų paskatinti rimtesnę situacijos analizę tam, kad išorinių ir vidinių interesų draskomai elito politikai galėtume pasipriešinti ne tik pilietinės visuomenės jėga ir kiekvieno atsakomybe. Atsakomybė vis labiau tampa metafiziška, miglota ir nesuprantama, ji bejėgė prieš efektingą interesų finansinę motyvaciją.
O per Vasario 16-ąją bus gražių filmukų...
Michail Sergejevič, kaip žavu Lenino prospekte...
Valentinas Stundys yra Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) pirmininkas
