• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovams pareiškus, kad šiuo metu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) vyksta nelengvos diskusijos dėl to, kaip tinkamai galėtų būti panaudojamos švietimo pagalbai valstybės skiriamos lėšos, laikinasis asociacijos prezidentas Audrius Klišonis sako, kad šių problemų nederėtų spręsti viešai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovams pareiškus, kad šiuo metu su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) vyksta nelengvos diskusijos dėl to, kaip tinkamai galėtų būti panaudojamos švietimo pagalbai valstybės skiriamos lėšos, laikinasis asociacijos prezidentas Audrius Klišonis sako, kad šių problemų nederėtų spręsti viešai.

REKLAMA

„Pats netinkamiausias būdas yra tarpusavio santykius aiškintis viešai. Visuomet su konkrečiomis savivaldybėmis galima kalbėtis dėl konkrečių problemų. Tačiau, norint kažką sumušti, lazda visada būna po ranka“, – Eltai antradienį teigė laikinai LSA vadovaujantis Plungės rajono meras A. Klišonis.

„Su ministerija bendraujame nuolat. Stengiamės, kad (švietimo pagalbai – ELTA) būtų skiriamas tinkamas kiekis lėšų ir jos būtų tinkamai panaudojamos“, – tikino jis.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi antradienį švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas nurodė, kad 19-os savivaldybių sprendimas praėjusiais metais sumažinti finansavimą švietimo pagalbai, kai jį kasmet didina valstybė, yra nepriimtinas. Pasak jo, savivaldybės sąmoningai „atsitraukia“ ir nenori prisiimti daugiau atsakomybės, todėl, pažymėjo I. Gaižiūnas, reikia diskutuoti apie galimas finansavimo paskirstymo alternatyvas.

REKLAMA

Savo ruožtu A. Klišonis su viceministro teiginiais nesutinka. LSA vadovo teigimu, dabartinė lėšų panaudojimo sistema yra veikianti daugelyje savivaldybių.

„Trečdalis savivaldybių yra daug, bet du trečdaliai yra dar daugiau. Manau, kad tarp 60-ies savivaldybių visada galime surasti vieną arba kitą galimą netinkamą lėšų panaudojimo faktą. Visgi tai nereiškia, kad pati sistema neveikia. (...) Savo matymus turi ministerija, bet savo matymus iš praktinių veiklų turi ir Lietuvos savivaldybių asociacija“, – tvritino jis.

REKLAMA
REKLAMA

Antradienį vykusios spaudos konferencijos metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė problemą šiuo klausimu sakė įžvelgianti. Anot jos, kai kurios švietimo profsąjungos siūlo, kad mokytojo padėjėjams finansavimą skirtų savivalda, o švietimo pagalbos pedagogams lėšas tiesiai į mokyklas paskirstytų valstybė, tačiau jokie konkretūs sprendimai kol kas nėra priimti.

„Būtų daugiau aiškumo, tačiau suprantu, kad savivalda nėra iki galo patenkinta (tokiu siūlymu – ELTA)“, – žurnalistams teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ŠMSM duomenimis, finansavimą švietimo pagalbai yra sumažinusios Akmenės r., Alytaus r., Anykščių r., Druskininkų, Joniškio r., Jurbarko r., Kauno r., Kazlų Rūdos, Kėdainių r., Kupiškio r., Molėtų r., Pakruojo r., Pasvalio r., Prienų r., Šakių r., Šiaulių r., Širvintų r., Tauragės ir Utenos rajonų savivaldybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
  • Šventiniai atradimai su VILVI

TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų