Jeigu žmogus, gaudamas pašalpą, įsigijo brangų pirkinį, jo turtas vertinamas iš naujo ir išmokų jis gali netekti.
Gyventojai piktinasi, kad vertinami jų pirkiniai
Gyventojai piktinosi tokia tvarka socialiniame tinkle. Žmonės skundėsi, kad savivaldybės prašo banko sąskaitų išrašų ir brangių pirkinių pardavimo-pirkimo sutarčių.
Štai viena moteris piktinosi, kad savivaldybė sužinojo, kad šeima įsigijo automobilį.
„Savivaldybės darbuotojai paprašė atsiųsti dokumentus, kurie įrodytų, kad įsigijome automobilį. Tikriausiai pateikę tą sutartį, prarasime ir teisę gauti pašalpą.
Tačiau automobilis kainavo vos kelis tūkstančius, didžiąją dalį sumos mums paskolino giminaičiai. Ir jo įsigijimas tikrai nereiškia, kad esame turtuoliai. Tik savivaldybė, panašu, kad galvoja kitaip“, – skundėsi moteris.
Tikino, kad pagalba reikalinga trumpam
Moteris sakė, kad gyventi iš pašalpos tikisi laikinai.
„Todėl mums ir reikalingas automobilis. Šiuo metu dirba tik vyras, tačiau kai visi vaikai pradės eiti į darželį, taip pat ieškosiu darbo. Gyvename kaime, todėl neturint automobilio, neįmanoma nuvykti į darbus, sudėtinga derintis prie autobusų grafiko“, – guodėsi moteris.
Tuo metu kita komentatorė piktinosi, kad savivaldybės darbuotojams privalo parodyti, kur ir kam leidžia pinigus.
„Jie manęs paprašė banko sąskaitos išrašų. Žiūrės ir skaičiuos, kur ir kam leidžiu savo pinigus. Ar galiu šios informacijos savivaldybei neatskleisti?“ – teiravosi moteris.
Kita moteris tikino, kad savivaldybė turi teisę prašyti bet kokių duomenų, prieš skirdama pašalpą.
„Juk darbuotojai turi patikrinti, ar jums tikrai reikalinga pagalba. Kas būtų, jeigu visi paprašytų ir gautų pinigų. Jeigu perkate brangius daiktus, gal jums ir pašalpa nereikalinga“, – rašė moteris.
Įsigiję turto, gali netekti pašalpos
Vilniaus miesto savivaldybė komentavo, kad kaip numato įstatymas, prašymą dėl paramos teikiantis asmuo turi nurodyti būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, veiklos pobūdį, turimą turtą, jo vertę ir pan.
„Į asmens turimą turtą, apie kurį reikia pateikti informaciją kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, įskaitomas nuosavybės teise turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas – pavyzdžiui, pastatai ir būstai, žemė, transporto priemonės, žemės ūkio technika, meno kūriniai, brangakmeniai, 580 eurų viršijančios turimos piniginės lėšos ir kt.“ – vardijo savivaldybė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė irgi atkreipė dėmesį, kad dėl piniginės socialinės paramos – socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų – besikreipiantys gyventojai, kuriems reikia įvertinti nuosavybės teise priklausantį turtą, turi pateikti visų turimų banko sąskaitų likučius.
„Turimas finansinis turtas lygiai taip pat, kaip kilnojamas ar nekilnojamas turtas yra vertinamas.
Jei paramos gavimo laikotarpiu asmenys įsigyja turtą, pavyzdžiui, automobilį ar parduoda nuosavybės teise turėtą turtą – įvertinimo procedūra atliekama iš naujo“, – pastebėjo savivaldybės specialistė.
Gyventojai sutinka ir teikia duomenis patys
Anot E. Kačiulienės, vadovaujantis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, jeigu paramos gavimo laikotarpiu turtas parduodamas už mažiau, nei pusė to turto vertės, arba paramos gavimo laikotarpiu įgyjamas naujas turtas, kurio vertė viršija įstatyme numatytą piniginių lėšų normatyvą, asmenys 6 mėnesiams netenka teisės į piniginę socialinę paramą.
„Paramos gavimo laikotarpiu įgyti didesni ir brangesni pirkiniai gali užkirsti kelią gauti socialinę pašalpą“, – tikino ji.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, duomenis apie turtą ir pajamas nurodo pats asmuo, teikdamas prašymą dėl paramos, duomenų tikrumą jis patvirtina savo parašu.
„Prašymo nagrinėjimo metu specialistai tikrina prašyme ir jo prieduose nurodytus duomenis valstybės registruose ir informacinėse sistemose. Nors teisinis reglamentavimas nenumato prievolės teikti informacijos apie bankų sąskaitose turimas pinigines lėšas, šie duomenys gali būti tikrinami kilus pagrįstiems įtarimams dėl skiriamos socialinės paramos teisingumo.
Teisė į piniginę socialinę paramą yra nustatoma, kai nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija konkrečiai paramos rūšiai nustatytų normatyvų“, – tikino savivaldybė.
Socialinės pašalpos dydis
Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:
- skirtumą tarp 1,4 VRP dydžio (246,40 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (211,20 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (193,60 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Pavyzdžiui, vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 eurų.
Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis: 100 eurų – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 eurų.
Socialinės pašalpos dydis:
- 246,40 euro (1,4 VRP) – 80 eurų = 166,40 euro (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių);
- 211,20 euro (1,2 VRP) – 80 eurų = 131,20 euro (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių);
- 193,60 euro (1,1 VRP) – 80 eurų = 113,60 euro (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių).