Daugeliui Lietuvos savivaldybių nesiseka vykdyti šių metų biudžeto plano, tačiau pareigūnai tikina, kad dėl to nebus apkarpomi biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai ar imtasi mažinti etatus, rašo „Kauno diena“.
Pirmąjį šių metų pusmetį lėšų trūkumo nepajuto tik Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Palangos miestų savivaldybės. Prasčiausi finansiniai rodikliai – Kauno, Visagino, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos miestų bei Biržų, Jurbarko, Kelmės, Molėtų, Pakruojo, Šakių, Šilalės ir Varėnos rajono savivaldybių.
„Beveik visiems – ne pyragai, bet to ir buvo galima tikėtis: planuodama šių metų biudžetą Finansų ministerija pernelyg plačiai užsimojo“, - dienraščiui sakė Savivaldybių asociacijos direktorius Vytautas Kvietkauskas.
Finansų ministerijos Biudžeto departamento Regioninės plėtros ir Savivaldybių biudžetų skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Kriūka pripažino, kad ankstesniais metais tokiu metu beveik visi regionai skaičiuodavo viršplanines lėšas.
Pasak „Kauno dienos“, vieną didesnių biudžeto deficitų šalyje turinčios Kauno miesto savivaldybės Finansų departamento direktorius Algimantas Laucius netiki, kad Kaunui galėtų pavykti iki metų pabaigos įvykdyti biudžeto planą.
Beveik 362 mln. litų pajamų per šių metų pirmą pusmetį planavusios gauti savivaldybės įplaukos – 14,5 proc. mažesnės.
Pagrindinė priežastis, pasak A. Lauciaus – per menkai surinkta gyventojų pajamų mokesčio. Jis sudaro didžiausią dalį (80,4 proc.) biudžeto pajamų.
Pasak V. Kvietkausko, Finansų ministerija ieško sprendimų, kaip savivaldybėms išsiversti ir planuoja teikti joms kreditų. Be to, miestams ir rajonams, jau pasiėmusiems paskolų iš valstybės biudžeto, planuojama atidėti kredito grąžinimo terminus.
A. Laucius tikino, kad dėl neįvykdyto biudžeto plano neturėtų nukentėti gyventojai ar biudžetinių įstaigų darbuotojai. Jiems atlyginimai esą tikrai nebus mažinami, žmonės nebus atleidinėjami. Valdininkas sakė manąs, kad tradiciškai daugiau lėšų į biudžetą bus surinkta ketvirtą ketvirtį.
Pasak „Kauno dienos“, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda prastus finansinius rodiklius taip pat sieja su tuo, kad menkai surenkama gyventojų pajamų mokesčio.
„Pernelyg didelis optimizmas nepasiteisino, tačiau situacija dar gali pagerėti“, - svarstė G. Nausėda.
Antrą pusmetį gyventojų pajamų mokesčio urėtų būti surinkta daugiau jau vien dėl to, kad minimali alga padidinta nuo 600 iki 700 litų. Iki šiol dalį algos vokeliuose mokėjusios bendrovės bus priverstos dirbti skaidriau, dėl to padidės apmokestinamoji bazė, rašo „Kauno diena“.
