Žiniasklaidoje pasirodžius netiksliai ir klaidinančiai informacijai, esą sostinės savivaldybė perdavusi savo įmonėms nekilnojamąjį turtą, taip siekiant jį parduoti žymiai pigiau nei jis būtų vertas rinkoje, Vilniaus savivaldybė pažymi, kad nepaisant to, jog perduoti pastatai yra avarinės būklės ir menkaverčiai, jie bus parduodami viešo aukciono tvarka už ženkliai didesnę kainą, kuri nustatoma atsižvelgiant ir į žemės rinkos vertę.
„Tokių statinių privatizacijos procedūros paprastai užtrunka apie 3 metus, geriausiu atveju, kurie yra itin reti, perpus trumpiau. Tačiau finansines problemas, kurios Vilniuje atsirado nuo 2007 metų, reikia spręsti jau dabar. Kitu atveju kyla klausimas, kas mokės atlyginimus viešojo transporto vairuotojams, miesto tvarkytojams, už ką bus valomas sniegas ir kompensacijos, kad viešojo transporto keleiviai galėtų važiuoti su 50 ar 80 proc. nuolaida“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Vilniaus savivaldybė pabrėžia, kad įmonės aukcionuose nustatė ne mažiau kaip 5 kartus didesnę pradinę kainą, nei perduoto nekilnojamojo turto vertė, pavyzdžiui, Vilniaus viešajam transportui perduoto turto vertė siekė apie 1,8 mln. litų, aukcionų pradinės vertės siekia apie 9 mln. litų.
Nustatoma tokia kaina, kuri yra ženkliai didesnė nei perduotų pastatų vertė, todėl joks nuostolis nei savivaldybei nei viešajam interesui nebus padaromas. Priešingai – pastatus pardavus žymiai brangiau bus pasiektas ekonominis rezultatas: savivaldybė sutaupys lėšų avarinių pastatų išlaikymui ir bus padidintas bendrovių, kurių vienintelis akcininkas yra savivaldybė, ekonominis pajėgumas.
Šių įmonių finansinė situacija yra sudėtinga, Vyriausybės ir Seimo sprendimais nepakankamai finansuojant miesto biudžetą, įmonės taip pat turi skolų, kurios ir būtų dengiamos didesne kaina pardavus turtą
Be to, bendrovių, kurioms perduotas turtas įstatuose įtvirtinta pareiga veikti tik bendrovės akcininkų, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės naudai, priešingu atveju savivaldybė turi teisės aktuose numatytas poveikio priemones, jeigu įmonės pradėtų veikti akcininko nenaudai.
Vis dėlto, sprendimu perduoti turtą ir jį parduoti žymiai didesne verte, kuri nustatoma atsižvelgiant ir į žemės vertę bus užtikrinamas tinkamas funkcionavimas miesto įmonių, užtikrinančių ir teikiančių svarbias visuomenei – gatvių tiesimo ir priežiūros, keleivių vežimo, aplinkos želdinių tvarkymo, – paslaugas.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pažymi, kad tarybos sprendimai, kurių pagrindu įmonėms UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ perduotas turtas ir taip padidintas jų įstatinis kapitalas atitinka visus Lietuvoje galiojančius teisės aktus. Kalbant apie sklypo vertės įvertinimą, tai negalėjo būti atliekama todėl, kad žemės sklypai nėra suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka, vis dėlto, ženklus pastatų kainos padidinimas įvertina ir galimas sklypų vertes. Be to, investuojant turtą į šių įmonių veiklą buvo atlikti visi veiksmai, kurie nurodyti teisės aktuose: atliktas ekonominis ir socialinis sprendimo vertinimas, nurodyta visa kita reikalinga informacija.
Primename, kad finansų analitikų teigimu, viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios Vilniaus miesto ir įmonių skolos ženkliai didėjo 2007–2010 metais buvo Vyriausybės netinkamas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų planavimas. Dėl to savivaldybės biudžetas negavo apie 300 mln. litų.
Užs. nr.1131
