Ekspertai tikisi, kad praėjusią savaitę paskelbtas pirmasis Lietuvos savivaldybių indeksas (LSI) paskatins savivaldybes konkuruoti. Tačiau pastarosios tvirtina turinčios rimtesnių problemų.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), sudariusio LSI, prezidentės Rūtos Vainienės, indeksu siekiama išgryninti vertybes ir paskatinti savivaldybes atlikti tikrąją savo funkciją – teikti paslaugas gyventojams ir verslui: „Savivaldybės vis dar užsiima ne pagalba žmonėms ir investuotojams, bet kartais tampa jiems konkurentais ir kliūtimi statydamos įvairius biurokratinius ir administracinius barjerus. Jos mano, kad taip daro tvarką, tačiau iš tiesų mažina laisvę“.
Konkurencija ne vietoje
Anot ekspertės, problemų kyla, nes dauguma savivaldybių dar nėra suradusios savo tikrojo identiteto ir konkuruoja tarpusavyje dėl valstybės dotuojamų lėšų. Tačiau sudarydami indeksą ekspertai nuo politikos atsiribojo.
„Tai, kad savivaldybės negali visiškai kontroliuoti savo finansų, yra problema, – sako R. Vainienė. – Vis dėlto savivaldybė turi gyventi pagal išgales ir nereikia vaizduoti, kad ji yra engtinas subjektas, negalintis savęs apginti. Direktoriai ir merai tuos mūšius turi kovoti vyriausybėje, o ne perkelti ant gyventojų pečių mokesčių forma“.
Dėl šios priežasties ekspertai savivaldybių biudžetą ir finansus vertino atskirai nuo bendrojo indekso. Skelbiama, kad šioje srityje pirmauja Kauno miesto bei Raseinių rajono, o prasčiausiai tvarkosi Šiaulių miesto bei Neringos savivaldybės.
Raseiniai taupo
Raseinių rajono savivaldybės meras Remigijus Ačas, klausiamas, kaip pavyko pasiekti tokių rezultatų, buvo lakoniškas: „Kol kas indekso nemačiau, todėl kalbėti sunku. Galiu pasakyti, kad taupome, nes paveldėjome deficitinį biudžetą. Mažiname darbuotojų skaičių, taip pat dalyvaujame bandomuosiuose projektuose, kurių parama mums galėtų užpildyti tam tikras spragas.“
R. Ačas, paklaustas, ar realu įgyvendinti LLRI siūlymą savivaldybei mažinti mokesčius, tvirtino, kad dabar netinkamas metas lengvatoms.
Gyventojams ir verslui
Sudarant LSI buvo vertinamos trys rodiklių grupės: kiek savivaldybės skiria dėmesio komunaliniam ūkiui ir transportui, švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei rūpybai (savivaldybė gyventojui), įvertinta savivaldybės investicijų ir plėtros padėtis, nustatyti mokesčiai (savivaldybė investuotojui) bei savivaldybės administracijos, personalo bei turto valdymas (savivaldybės valdymas).
Didžiausią balų skaičių tarp miestų savivaldybių (59,1 iš 100 galimų) surinko Klaipėda, jai kiek nusileido Panevėžys (59 balai), o trečioje vietoje atsidūrė Alytus, kurio rodiklis – 58,5 balo. Mažiausiai teko Palangai (33,6 balo).
Pasak LLRI ekspertų, visos trys pirmaujančios savivaldybės geriausiai buvo įvertintos valdymo srityje. Klaipėdoje geriausiai vertinamos investavimo sąlygos, tačiau didesni mokesčiai ir prasčiau valdoma švietimo sritis. Panevėžys patrauklus mokesčiais, tinkamai administruoja pačią savivaldybę bei valdo turtą, tačiau gerokai atsilieka socialinėje rūpyboje. Alytus pirmauja komunalinio ūkio administravimu ir teikiamomis paslaugomis, tačiau šios savivaldybės probleminės sritys – socialinė rūpyba, sveikatos priežiūra bei patrauklumas investuotojams.
Tarp rajonų savivaldybių pirmauja Kauno (60,7 balo), Birštono (58,6 balo) ir Šilalės (58,3 balo) rajonų savivaldybės. Paskutinėje vietoje – Šalčininkų rajono savivaldybė (33,8 balo).
Kauno rajono savivaldybė beveik visais rodikliais pirmauja LSI, nors ekspertai miestų ir rajonų savivaldybių tarpusavyje nelinkę lyginti, mat, anot jų, tai būtų tas pat, kas lyginti stalus ir kėdes. Ši savivaldybė gali pasigirti dukart didesniu nei kitų rajonų savivaldybių vidurkis, socialinės rūpybos indeksu, palankiai įvertinta tiek rajono savivaldybės sveikatos priežiūros sistema, tiek mokestinė aplinka investuotojams.
Birštono rajone geriausiai vertinamas švietimas, palankūs mokesčiai, o savivaldybė tinkamai administruoja turimą turtą. Tačiau ekspertai siūlo savivaldybei pasitempti sveikatos bei komunalinio ūkio srityse.
Naudos neduoda
Pateikdami LSI rezultatus ekspertai kiekvienai savivaldybei taip pat pateikė rekomendacijų, kokiose srityse joms reikėtų tobulėti.
„Tai yra konstruktyvus indeksas, tikiuosi, kitais metais mes jau galėsime įvertinti savivaldybių dinamiką ir taip augs jų konkurencingumas“, – apibendrina R. Vainienė.
Tačiau, pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojo ir patarėjo Rimanto Čapo, nors sveikintina LLRI iniciatyva, reitingų rezultatais paprastai savivaldybių vadovai nebūna patenkinti ir realios naudos jie neduoda. Daug svarbiau, pasak jo, ne savivaldybių konkurencijos tarpusavyje klausimas, o kad jos būdamos prastos finansinės padėties nebankrutuotų: „Savivaldybių būklė dabar ypač bloga, nes vykdoma ne ekonominė politika, o politinė ekonomija. Mes jau seniai savo problemų ir grėsmių analizes bei rekomendacijas esame pateikę Seimui, tačiau situacija nesikeičia.“
R. Čapas pasakoja, kad LSA 2009 metais paprašyta vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus paskatino savivaldybes sumažinti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius per ekonominę krizę.
„Savivaldybės veltui tikėjosi, kad greičiau padaugėjus viešiesiems finansams didės ir jų pajamos. Dabar jų biudžetų likimas apgailėtinas, nors ir Seime žadėta, kad panašūs veiksmai nesikartos“, – sako LSA atstovas.
Finansų ministerija pristatydama 2012 metų biudžeto projektą skelbė, kad siekiant mažinti biudžeto deficitą savivaldybėms tenkantis GPM prieaugis bus pervedamas į valstybės biudžetą: siūloma beveik 43 proc. surenkamų GPM pajamų skirti valstybės biudžetui. Šiemet šis rodiklis sudarė 38,4 proc. R. Čapas taip pat atkreipia dėmesį, kad savivaldybių biudžetai yra deficitiniai, todėl jos taip pat turi įsiskolinimų, kuriuos reikia dengti: „Mes siūlome, kad nebūtų mažinamos savarankiškos savivaldybių pajamos, nestumti jų ir nekrauti ant jų pečių naujos naštos bei įsipareigojimų.“
Faktai: savivalda
Šiuo metu Lietuvoje yra 60 miestų ir rajonų savivaldybių.
Rengiant Lietuvos savivaldybių indeksą jam duomenis teikė pačios savivaldybės. Duomenys nebuvo tikrinami.
Savivaldybių reitingą taip pat sudaro vienas lietuviškas savaitraštis, tačiau jo rezultatai, anot specialistų, visuomet kelia daug diskusijų.
Evelina POVILAITYTĖ
