Didžiojoje Britanijoje gyvenanti pensininkė Pat McCarthy labai nusivylė, kai vietinėje maisto prekių parduotuvėje atsirado daugiau savitarnos kasų.
Tuomet ji sukūrė internetinę peticiją, kuria siekiama daryti spaudimą didžiausiam Jungtinės Karalystės prekybos centrų tinklui „Tesco“. Ji tikisi, kad šis sugrąžins daugiau kasų, kuriose dirbtų žmonės. P. McCarthy teigė, kad taip vyresnio amžiaus žmonės atsiskaitydami už produktus neliktų nuskriausti.
„Mano vietinėje „Tesco“ parduotuvėje dauguma kasų dabar yra savitarnos. Manau, kad labai daug žmonių su negalia – judėjimo problemų turinčių, insultą patyrusių, aklų ir kurčių – tiesiog negali lengvai naudotis šiomis kasomis“, – sakė 69 metų moteris.
P. McCarthy, kurios kampanija sulaukė daug vietos žiniasklaidos dėmesio, sakė, kad tai, kas anksčiau buvo puikia apsipirkimo patirtimi, dabar virto „košmaru“. Jos peticiją iki šiol pasirašė 120 tūkst. žmonių.
Automatinės kasos – nuo aštuntojo dešimtmečio
Nuo tada, kai JAV elektronikos įmonės prezidentas Davidas R. Humble‘as, stovėdamas ilgoje maisto prekių parduotuvės Floridoje eilėje, aštuntojo dešimtmečio pradžioje sukūrė savitarnos kasos aparato prototipą, technologija ženkliai patobulėjo. Tačiau jau tuomet, po trejus metus trukusių bandymų ir 5 mln. dolerių (4,66 mln. eurų) investicijų, 1986 m. Atlantos „Kroger“ parduotuvėje buvo įrengtos pirmosios automatinės kasos.
Londone įsikūrusios tyrimų bendrovės „Technavio“ duomenimis, nuo to laiko pasaulyje įdiegta beveik pusė milijono savitarnos kasų sistemų. Įmonė tikisi, kad per artimiausius kelerius metus šių technologijų diegimas išaugs apie 18 proc.
„Vis daugiau mažmenininkų ieško savitarnos sprendimų – ar tai būtų savitarnos kasos terminalai maisto prekių parduotuvėse, ar savitarnos užsakymo kioskai greitojo maisto tinkluose. Ši technologija vis dažniau naudojama įvairiuose mažmeninės prekybos sektoriuose, įskaitant išparduotuves, „pasidaryk pats“ tinklus ir net mados pramonę“, – DW sakė Alanas Burtas, kitos Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovės RBR darbuotojas.
Savo naujausioje ataskaitoje apie savitarnos kasas RBR pažymėjo, kad Europos mažmenininkai „Carrefour“, „Lidl“ bei „Kaufland“ ir toliau aktyviai investuoja į šią technologiją.
Vokietija atsilieka
Galbūt keista, bet Vokietija šiuo klausimu atsilieka nuo kitų šalių. Iki 2019 m. pabaigos iš 117 tūkst. Europoje įrengtų savitarnos kasų, čia buvo įrengta mažiau nei 3 tūkst., nors jų diegimas spartėjo.
Šiaurės Amerikoje automatizuotas kasas vis dažniau diegia išparduotuvių, greito vartojimo prekių parduotuvių ir vaistinių tinklai. RBR tikisi, kad iki 2026 m. pasaulyje bus įrengta 1,5 mln. savitarnos kasų aparatų.
Covid-19 pandemija įtikino daugelį mažmenininkų diegti šias technologijas, savitarnos kasos padėjo užtikrinti socialinį atstumą tarp darbuotojų ir klientų. A. Burtas taip pat atkreipė dėmesį į darbo jėgos trūkumą kai kuriose šalyse po sveikatos krizės, šis trūkumas taip pat privertė mažmenininkus didinti investicijas.
Darbuotojų kampanijų už didesnį minimalų darbo užmokestį skeptikai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad savitarnos kasų technologija kelia vis didesnę grėsmę mažmeninės prekybos darbo vietoms, ir paskatino profesines sąjungas ginti savo narių atliekamą darbą.
Trūksta žmogiškojo kontakto
„Parduotuvių darbuotojai teikia klientų aptarnavimo paslaugas, kurias daugelis pirkėjų iš tiesų vertina, todėl nenorime, kad dėl naujų technologijų diegimo būtų mažinamas darbo vietų skaičius“, – DW sakė Jungtinės Karalystės parduotuvių darbuotojų profsąjungos USDAW atstovas.
„Tikrai nerimaujama dėl vagysčių iš kasų be darbuotojų, ginčų dėl technologinių klaidų ir klientų nesupratimo, kaip veikia sistemos. Visos šios problemos gali tapti tikrais piktnaudžiavimo parduotuvių darbuotojais židiniais“, – pridūrė jis.
USDAW teigė, kad mažmenininkai dažnai „apsvaigsta nuo naujų technologijų, ieškodami neegzistuojančių problemų sprendimų“, ir ragino parduotuves investuoti į savo darbuotojus.
Tuo metu vartotojai su technologijomis užmezgė tikrus meilės – neapykantos santykius. Nors daugelis sako, kad jos naudingos, nes padeda išvengti ilgų eilių perkant vos kelias prekes, atsiliepimai rodo, kad naudojimasis jomis vargina.
Tyrimuose vartotojai pripažįsta, kad savitarnos kasos iš tiesų išlaisvina juos nuo galimo žmogaus vertinimo dėl pirkimo pasirinkimo. Tačiau 2018 m. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad ketvirtadalis apklaustųjų atsisakė jomis naudotis net ir perkant nedidelius pirkinius.
Ar padės parduotuvės be kasų?
Savitarnos kasų technologijos sparčiai tobulėja, daugelis mažmenininkų pereina prie atsiskaitymo negrynaisiais pinigais ir bekontakčio pirkimo, o tai turėtų padėti pirkėjams, turintiems judėjimo problemų. Tikėtina, kad ateityje kasų apskritai nebus.
Prieš penkerius metus „Amazon Fresh“ pirmoji išbandė dirbtinio intelekto ir kompiuterizuoto mokymosi algoritmus, leidžiančius pirkėjams išeiti iš parduotuvių fiziškai nemokant už maisto produktus. Skaitytuvai ir kameros nustato pirkinius žmonėms apsiperkant ir nereikalauja iš jų sumokėti už bet kokias prekes, kurias jie grąžina atgal. Išėjus iš parduotuvės, už prekes automatiškai išrašoma sąskaita iš jų kredito kortelių.
Vartotojai, įeidami į parduotuvę, turi nuskenuoti QR kodą ir turėti „Amazon“ programėlę, kad galėtų dar kartą patikrinti savo pirkinius. Bet kokius neatitikimus paprastai galima išspręsti keliais spustelėjimais.
Burtas iš RBR sakė, kad dabar šią technologiją išbando daugelis kitų mažmenininkų. Tarp jų – ir tokie dideli prekybos centrų tinklai kaip „Sainsbury's“ Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijos REWE.
Nors iš pradžių bet kokia nauja technologija bus sudėtinga mažiau technologiškai išprususiems vartotojams, parduotuvės be kasų gali būti naudingos vyresnio amžiaus ir neįgaliems pirkėjams, jei jie gali priprasti prie to, kad apsipirkdami jie bus nuolat stebimi.
J. McCarthy tuo nėra įsitikinusi, nes pastebi, kad daugelis vyresnio amžiaus klientų vis dar nepasitiki kreditinėmis ir debetinėmis kortelėmis. „Labai daug žmonių tiesiog mieliau renkasi grynuosius pinigus“, – DW sakė ji, prašydama, kad parduotuvėse vėl atsirastų daugiau kasų su darbuotojais ir žmonės galėtų „apsipirkti taip, kaip jiems patinka“.
