Šiaulių mieste iš Talkšos ežero iškastas užterštas dumblas kraunamas ant krantų tarsi sąvartyne. Dumblas liks pakrantėse. Oficialiai tai pavadinta ežero valymu, jau panaudota daugiau nei 3 milijonai litų, dar 7 milijonus litų planuojama išleisti. Mokslininkai tvirtina, kad su dumblu ant kranto palikti sunkieji metalai ne tik grįš atgal į Talkšą, bet pasklis ir gretimą ežerą, ir į šachtinius šulinius.
Ne Talkša, o tešla
Varėnoje, Druskininkuose ir Alytuje ežerus valantis vandentvarkos specialistas Antanas Ciūnys Šiaulių miesto savivaldybės pasirinkimas dumblą sandėliuoti ant ežero kranto pavadino labai blogu. „Jei mėšlą sandėliuotų, tai visi suprastų, kad taip daryti negalima, o dumblas iš esmės tas pats“, – „Šiaulių kraštui“ sakė A. Ciūnys.
„Būdamas ant kranto dumblas mineralizuojasi, iš jo biogeninės medžiagos – azotas, fosforas ir kitos – su paviršiniais vandenimis grįžta atgal į ežerą,– nerimavo specialistas. – Norint, kad ežeras būtų Talkšos, o ne kažkokios tešlos, reikia rimtai dirbti, o ne vieną po kito skandinti Europos Sąjungos milijonus.“
Jo žodžiais, vasarą akivaizdžiai matomi ežere plaukiojantys bjaurių dumblių dribsniai – neteisingo valymo pasekmė. Ežerą esą turėjo valyti mažiausiai iki keturių metrų gylio, bet valė tik iki trijų. „Pakrapštė šiek tiek, o ežeras ir toliau liko dumblėtas, apmusijęs ir apipelkėjęs“,– stebėjosi A. Ciūnys.
Projektuotojai aiškino palikę pakrantę, kad neslinktų šlaitas. Anot specialisto, čia gi ne smėlis, todėl pakrantėje dumblą reikėjo iškasti iki mineralinio dugno – tada žuvims būtų nerštavietės, susidarytų geros sąlygos gyvūnijai, neaugtų vandens augmenija.
A. Ciūnio, nuomone, nuo miesto pusės visą Talkšos pakrantę reikėtų pagilinti iki 5 metrų. Esą tokie skaičiavimai ir pasiūlymai seniausiai buvo pateikti Šiaulių miesto savivaldybei.
Specialisto duomenimis, dumblą valiusi žemsiurbė tik kur ne kur iš viršaus siurbė, todėl dugne dumblas vietomis išimtas, o vietomis likę kupstai. „Ežero dugnas paliktas nelygus, tikrai daug trūkumų darbe“,– mano A. Ciūnys.
Jis kalba ne šiaip sau: dirbdamas Žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedroje drauge su suomių specialistais tyrė Talkšą, o pasiūlymus pateikė Šiaulių miesto savivaldybei. Tada buvo ištirtas ežero vandens gylis, dumblo sluoksnis ir jo užterštumas.
Tarša – sunkiaisiais metalais
Vandentvarkos specialistas A. Ciūnys patvirtino, kad kai kuriose ežero vietose yra sunkiųjų metalų. Remiantis tyrimais, iki pusantro metro gylio – užteršta, o gilesni sluoksniai sunkiaisiais metalais jau neužteršti.
„Kadangi pietinėje – vakarinėje dalyje dumblas – kalkinis, sunkieji metalai yra “surišti“. Vilniaus universiteto docentas Egidijus Bukelskis prieš keletą metų darė tyrimus – nei žuvyse, nei moliuskuose nerado sunkiųjų metalų pėdsakų“, – sakė A. Ciūnys.
Bet šiaurinėje ežero dalyje – padėtis kita. Anot A. Ciūnio, ten durpinis gruntas, o tai reiškia, kad sunkieji metalai yra judrūs, išsiplauna su vandeniu. Kraunant tokį dumblą ant kranto, sunkieji metalai su vandeniu grįžtų į ežerą ir darytų neigiamą įtaką vandens gyvūnijai ir žmonėms.
Šiaurinėje dalyje norima Talkšą sujungti su Ginkūnų ežeru, kad būtų iškasta visa sunkiaisiais metalais užteršta pelkė. Tačiau užterštas gruntas vėl bus sukrautas ant kranto. „Tai – pinigų sukišimas į purvą“,– piktinosi A. Ciūnys. Jis prognozuoja, kad tarša iš Talkšos sklis ir į Ginkūnų ežerą.
Specialisto nuomone, užterštas vietas būtina išvalyti. Ypač iškyšulį žemiau Irklavimo bazės.
„Šiauliams reikia ne bet kaip sutvarkyto ežero. Sutvarkius Talkšą, ji būtų unikali. Ilgas siauras ežeras tinka sportinėms varžyboms, iš vienos pusės – miestas, natūrali žiūrovų tribūna. Padėtis nuostabi“,– įsitikinęs A.Ciūnys.
Jo nuomone, Talkšą reiktų išvalyti per penkeris metus, nes, tvarkant ilgiau, ežerui kenkiama: „Jeigu operacija per daug ilgai vyks, neaišku, ar ligonis atlaikys“.
Vedėjas problemos nemato
Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad valant pietinę Talkšos dalį dumblas buvo kraunamas ant kranto, tą patį numatyta daryti ir tvarkant šiaurinę dalį.
„Yra numatyta dumblą dėti ant kranto, nuskaidrintas vanduo grąžinamas į tą patį ežerą, viskas daroma atliekant tyrimus“,– aiškino valdininkas.
„Ten numatyta sukrauti, išlyginti ir palikti jį, o kad dumblas nuodingas... Nėra jis nekaltas, bet kad nuodingas, tai čia laisvas traktavimas“,– sakė R. Šemeta.
Vedėjas tikino, kad situacija kontroliuojama: „Kad dumblas dedamas ant kranto ir vanduo bėga, čia gi ne iš svetimo atvežtas, o iš to paties ežero. Stebimi grąžinamieji vandenys ir dumblas išsėmimo metu bei tiriama nusėdusio dumblo kokybė“.
Paklaustas, ar pietinėje ežero dalyje pasiekė norimą efektą, R. Šemeta aiškino, kad ir pakrantė, ir išorinė ežero aplinka pagerėjo, o pats ežeras – atgaivintas.
Mokslininkė stebisi
Kauno technologijos universiteto Neorganinės chemijos katedros docentės Juditos Šukytės nuomone, sunkiaisiais metalais užterštą dumblą krauti ant kranto neleistina, nes pavojingos medžiagos bus išplautos atgal į ežerą.
„Turi būti išlaikytos normos, tokios pat, kokios taikomos atliekų sąvartynams – ne arčiau 50 metrų nuo ežero. Dabar gal supaprastino viską – bet kas pasiekiama paperkant ar kitaip veikiant. Faktiškai nieko negalima daryti arčiau kaip 50 metrų nuo ežero. To reikalauja tarptautiniai standartai. Sunkieji metalai per požeminius vandenis bus išplauti atgal į ežerą ir net į geriamą vandenį, į šachtinius šulinius, o tai – pavojinga“,– sakė chemijos žinovė.
Anot jos, žuvys ir visi gyvi organizmai labai kaupia sunkiuosius metalus. Net Kuršių mariose gyvsidabrio koncentracija gyvuose organizmuose gali padidėti iki 500000 kartų, o kas bus tokiame mažame Talkšos ežere?“, – klausė ji.
Kadmis, švinas, gyvsidabris, varis, nikelis, cinkas – metalai, kurių patekimą į aplinką riboja tarptautinės konvencijos ir susitarimai.
Docentės nuomone, dumblas turi turėti specialias sandėliavimo aikšteles, net išleistas iš valymo įrenginių, o čia jis kaip iš sąvartyno – palygino chemikė.
Paklausta, kaip sunkieji metalai veikia žmogaus organizmą, J. Šukytė aiškino, kad poveikis gali būti įvairus – sukelia vėžį, kaupiasi kauluose, kaulų čiulpuose.
„Kaip miesto centre galima įrengti dumblo sandėliavimo aikštelę, šito aš nesuprantu“,– stebėjosi docentė.
Irena BUDRIENĖ
