Su kelionių tinklalapio Makaliaus skaitytoja Audrone Zonyte lankėmės botanikos sode, sužinojome, kur slepiasi gražiausios Maljorkos panoramos ir tai dar ne viskas! Šioje dalyje – apsilankysime Palmos akvariume, kurortiniuose miesteliuose, o taip pat suskaičiuosime, kiek kainavo kelionė.
Septintoji diena Tradiciškai degindamiesi prie baseino suprantam, kad turbūt šiandien laukia karščiausia atostogų diena, saulė kepina nuo ankstaus ryto, o danguje nė debesėlio. Kad neperkaistumėm prie tokio oro nepratusių galvų , karščiausią dienos metą nusprendžiam praleisti po stogu – Palmos akvariume. Bilietai atsieina po 22,50 euro žmogui. Sakyčiau, gana brangoka, kadangi labai panašų akvariumą lankėme Anglijoje ir ten bilietai buvo perpus pigesni. Įdomu, ar tai, ką pamatysim, bus verta kainos. Vos įėjusius sustabdo fotografas ir „nupleškina“ atminimo nuotraukai, kurią galėsim atsiimti išeidami, jeigu norėsim (aišku, ne už „ačiū“). Tada pasineriam į povandeninį pasaulį. Gražu… Ryškiaspalvės žuvys, koralai, augalai, fone skambanti tyli muzika, prieblanda ir vėsuma. Taip ir norisi niekur neskubėti ir pasimėgauti ramybe. Iš Viduržemio ir kitų tropinių jūrų akvariumų pereinam į džiunglių zoną. Čia apgaubia drėgnos žemės ir žydinčių gėlių kvapai, nuo dirbtinio krioklio tyška vandens purslai, kojos smenga į minkštą, džiunglių dirvą imituojančią dangą. Visada svajojau aplankyti tikras džiungles, čia trumpam pasijaučiu tarsi tikrai jose būčiau atsidūrusi. Šios zonos gale galima nusifotografuoti su didžiulėmis ryškiaspalvėmis papūgomis. Dar vienas pasipelnymo iš turistų šaltinis, bet smagu, nes dar niekada milžiniška papūga netupėjo man ant peties ir nebandė pavogti akinių.
Toliau patenkam į salę, skirtą tunui ir jo išsaugojimo klausimams. Ar žinot, kad dėl nuolatinės žvejybos nyksta paprastųjų melsvųjų tunų rūšys? Jeigu nežinot, tai šioje parodoje apie tai sužinosit viską. Po trumpo apsišvietimo tunų išsaugojimo klausimais, keliaujam į Palmos akvariumo pasididžiavimą – ryklių akvariumą. Išties įspūdingas. Visur skelbiama, kad tai giliausias ryklių akvariumas Europoje. Kadangi buvau ir kitame, tai galėčiau ginčytis, nes mano akimis jis neatrodo nei giliausias, nei didžiausias, bet tiek to, reikia gi kažkaip ypatingai pasireklamuoti. Povandeniniu pasauliu gali grožėtis drybsodamas ant minkštų pagalvių. Kitas turėtų būti medūzų akvariumas, bet medūzos kažkur paslaptingai dingusios, likę tik rašteliai su atsiprašymais. Todėl toliau keliaujam į lauką, į sodą. Pakeliui kavinėje pasmaližiaujam beprotiškai brangių ledų. Luko vienuolyno kavinėje jie tikrai buvo skanesni ir žymiai pigesni. Sode pasakiškai gražiai žydi medžiai ir krūmai, o baseinuose taikiai plaukioja didžiuliai vėžliai, rajos bei margaspalviai japoniški karpiai. Kadangi karštis truputį atlėgęs, pasivaikščioti labai malonu ir niekur neskubam, bet galiausiai nusprendžiam, kad laikas keliauti toliau, į Palmą. Išeinam pilni malonių įspūdžių, nors „pinigų darymas“ šiame akvariume akivaizdus ir jaučiamės truputį permokėję už bilietus. Palmoje pasistatom automobilį požeminėje aikštelėje prie pat didingosios katedros. Ji iš tiesų nuostabi ir ne veltui yra vienas iš kelių svarbiausių lankytinų objektų Maljorkoje. Grožimės iš toli ir iš arti, gaila, nepatenkam į vidų, nes vyksta vestuvės ir turistai neįleidžiami. Bevaikštinėdami aplink sutinkam dar keturias nuotakas ir jaunikius, pozuojančius fotografams. Vis gi šiandien šeštadienis – vestuvių diena. Ir turbūt visi maljorkiečiai tuokiasi Palmos katedroje. Jau vakaras, todėl po Palmą daug nevaikštome. Ketinome dar nuvažiuoti iki Belverio pilies, bet ja pasigrožim iš tolo ir nusprendžiam sutemas pasitikti romantiškai vaikštinėdami po prieplauką. Mano vaikinas turi silpnybę jachtoms, tad galėjo iki valios jomis pasidžiaugti, nes jų čia pilna visokių dydžių, spalvų ir skirtingo prabangumo laipsnio. Pakeliui į viešbutį sustojam netoli oro uosto ir stebim lėktuvus, kurie leidžiasi vienas po kito, kas kelias minutes. Truputį apima liūdesys, nes atostogos jau eina į pabaigą.
Aštuntoji diena Pusryčiaudami surezgam mintį, kad šiandien reiktų artimiau susipažinti su gretimais miesteliai ir pažvelgti į Maljorką iš jūros pusės. Pirmiausiai aplankom Cala Millor miestelį. Kaip ir visi pajūrio kurortiniai miesteliai, taip ir šis prikimštas viešbučių ir kavinių. Įtariu, jog ne sezono metu visi šie miesteliai turėtų atrodyti šiek tiek vaiduokliškai tušti. Paplūdimys, kaip ir dauguma jau regėtų, tirštai nuklotas turistų kūnų, todėl man primena Palangą liepos mėnesį. Užjaučiamai nužvelgiam gelbėtojų būdelę, tokią mažytę, kad trys gelbėtojai joje atrodo it šprotai skardinėje. Dėmesį patraukia didžiulė graži smėlio pilis ir jos sargas, kuris uoliai atlieka savo darbą – gana įsakmiai ragina visus fotografuojančius pilaitę nepamiršti „paaukoti“ vieną kitą eurą. Įdomu, ar jis pats šio kūrinio autorius, ar tik šiaip eilinis vietinis, nusprendęs pasipelnyti iš turistų piniginių?
Toliau važiuojam į Cala Bona miestelį. Iš karto pastebim nuorodas, vedančias į prieplauką, kur galima užsisakyti ekskursiją katamaranu. Draugiška bilietų pardavėja pateikia keletą pasiūlymų. Išsirinkę sumokam po 20 eurų žmogui už bilietus. Kadangi turim dar valandą laiko, nusprendžiam išsirinkti kavinę ir papietauti. Pamirštam apie laiką, todėl paskui vos ne bėgte lekiam atgal į prieplauką. Bet skubėjom be reikalo, nes mūsiškis katamaranas šiek tiek vėluoja. Pagaliau sulaukiam ir išplaukiam. Vėjas akimirksniu sutaršo visų šukuosenas, vandens purslai taškosi iš visų pusių. Numatytas maršrutas pakrante pro Cala Millor, Sa Coma, mūsų viešbučio miestelį S‘illot, toliau pro Porto Cristo ir Cala Romantica iki Pirate Cove. Pakeliui sustojam kitose prieplaukose išleisti ir paimti žmonių. Maljorkietiškasis „pinigų darymas“ vyksta ir laive, nes visus fotografuoja, o paskui vaikšto ir siūlo nuotraukas atminimui po 10 eurų ar net žaibiškai pagamintus raktų pakabukus su jūsų nuotraukom po 4 eurus. Maždaug po valandos pasiekiam Pirate Cove. Tai skliautas po uolėtu stačiu krantu su mažyte įlankėle ir tokio nenusakomo žydrumo vandeniu, kad akys negali atsigėrėti. Keliaudami atgal pasak reklaminio kelionės lankstinuko turėtumėm sustoti viename iš paplūdimių, kad norintys galėtų išsimaudyti. Bet pasirodo, reklama meluoja. Nieko tokio, nes grįždami pastebime vieną įdomų dalyką: už kokio kilometro nuo mūsų viešbučio yra mažytis paplūdimys, pasislėpęs tarp uolų. Nekantraujam grįžti ir jį surasti. Jeigu nebūtumėm plaukę katamaranu, niekada nebūtumėm jo pastebėję, nors kasdien pravažiuodavom pro šalį po keletą kartų. Jaučiamės tarsi atskleidę paslaptį, tad šis pasiplaukiojimas tampa įdomesnis. Šiaip jame nepamatėm kažko labai įspūdingo, tik ta piratų įlankėlė maloniai nustebino savo grožiu. Grįžę puolam ieškoti pastebėto paplūdimio. Tenka paklausinėti ir vietinių, nes jis tikrai gerai pasislėpęs, nepažymėtas nei žemėlapyje, nei jokiomis nurodomis. Tenka nueiti nemažą atstumą akmenuotu krantu, paskui atsargiai nusileisti nuo uolų, kad ten atsidurtum, bet jis tikrai tobulas, su smulkučiu švariu smėliu bei skaidriu, ramiu ir šiltu įlankos vandeniu. Nors mažytis, bet žmonių irgi vos keletas, beveik tik vietiniai. Jaučiamės it atradę savo rojų. Greitai liekam vieni, maudomės kol nusileidžia saulė ir džiaugiamės kaip vaikai. Vakare abu sutariam, kad paskutinę atostogų dieną skirsim tikram poilsiui – vos atsikėlę keliausim į mūsų naująjį rojų, deginsimės ir maudysimės visą dieną.
Devintoji diena Ryte be galo apsidžiaugiam, kai pamatom žydrą ir be debesėlio dangų, paskubom papusryčiaujam ir iškeliaujam į savo rojaus paplūdimį. Įsikuriam ir kartu su keletu kitų kaimynų mėgaujamės tikru svajonių poilsiu. Čia niekas nesijaučia nejaukiai, galima drąsiai degintis be viršutinės maudymosi kostiumėlio dalies arba visai nuogam, niekas nekreips dėmesio. Iki šiol nė viename turistų prikimštame paplūdimyje nekilo mintis to padaryti, bet čia abu susigundom išlyginti įdegį. Šalia įsikuria šių laikų hipių stiliaus šeimynėlė, moteris groja gitara ir dainuoja, vyras pritaria fleita, be galo gražu klausytis. Visi čia jaučiasi kaip namie, pradedant šeimomis su vaikais, baigiant senukų pora. Visi tarsi viena didelė šeima, susirinkusi šiame mažyčiame paplūdimyje. Besipliuškenant ir besikaitinant nepastebimai ateina popietė, abu pajaučiam, kad saulės vonių jau bus gana, jei nenorim namo grįžti lyg virti vėžiai. Atsisveikinam su savo netyčia atrastu rojaus kampeliu apgailestaudami, kad neradom jo anksčiau, nors jis buvo mūsų panosėje.
Vakarą praleidžiam pirkdami suvenyrus, paskui nusprendžiam, kad automobilio bake paliksim per daug benzino, tad dar nuvažiuojam pasižvalgyti po Cala Ratjada miestelį, pasivaikščiojam po prieplauką, krantine nueinam iki švyturio.
Atostogų pabaiga Ryte susikrovę daiktus, paliekam viešbutį. Prieš skrydį dar laukia automobilio grąžinimo procedūra. Truputį nerimaujam dėl apie beždžionių antpuolį liudijančių įkalčių, bet pasirodo, jog be reikalo. Pastatom automobilį nurodytoje vietoje, nunešam raktelius ir išgirstam „ačiū“. Nustembam, todėl patys paklausiam, negi nenorės apžiūrėti ir patikrinti būklę, bet nenori. Tik paklausia, ar neturėjom rimtos avarijos. Ne? Tada viskas gerai, laimingos kelionės namo. Panašu, kad nedideli apgadinimai čia niekam nerūpi. Lėktuve „virškinam“ visų atostogų įspūdžius ir padarom išvadą, kad puikiai suderinom ir pažintinę, ir poilsinę kelionę, o ypatingai smagu dėl to, kad tai buvo savarankiškai planuota kelionė ir ji šauniai pavyko.
Suskaičiavus visas išlaidas paaiškėja, kad šios svajonių atostogos atsiėjo apie 1400 eurų dviems žmonėms. Mano nuomone, tai nedaug, palyginus su tuo, kiek daug pamatėm. Ir nors praėjo jau beveik metai, įspūdžiai gyvi atmintyje iki šiol. Todėl visiems keliaujantiems į Maljorką rekomenduoju būtinai išsinuomoti automobilį ir kuo daugiau pamatyti, nes Maljorka – tai ne tik tingus poilsis paplūdimyje. Maljorka – tai nuostabi sala su nepakartojamais gamtos ir žmogaus sukurtais stebuklais. Keliauti yra nuostabu. Nes kelionės tai vienintelis dalykas, kuriam išleidi pinigus, bet tik dar labiau praturtėji.
Dėkojame Audronei Zonytei už įdomius įspūdžius ir gražias nuotraukas!
