Naujausiame „Patrulių“ (angl. „End of Watch“) ir „Išbandymų dienos“ (angl. „Training Day“) kūrėjo D.Ayerio darbe pasakojama apie Antrojo pasaulinio karo tankistų būrį, kuriam tenka stoti akis į akį su pajėgia nacių armija. Tai ištvermės, ryžto ir tikėjimo karinė drama, įsukta į epišką foną, kuriame pateikiamas visas karo siaubas ir žiaurumas.
„Įniršio“ premjeros proga dalijamės įdomiausiais faktais iš filmavimo aikštelės. Šio filmo kūrimas buvo įdomus ir net sukėlė keletą skandalų.
1. Juostos scenarijus buvo parašytas dar prieš keletą metų, tačiau studija nenorėjo leisti kurti filmo tol, kol režisierius Davidas Ayeris neužsitarnaus jų malonės. Po 2012 metais pasirodžiusios kriminalinės veiksmo dramos „Patruliai“ (angl. „End of Watch“), studijos „Sony“ vadovybė pamatė režisieriaus potencialą ir pasirašė su juo sutartį.
2. Kad įvykdytų susitarimą su studija „Sony“, režisierius Davidas Ayeris taip skubėjo pradėti visus su „Įniršiu“ susijusius filmavimo darbus, jog apleido šiais metais pavasarį pasirodžiusį jo filmą „Sabotažas“ (angl. „Sabotage“). Šiame pagrindinį vaidmenį atliko Arnoldas Schwarzeneggeris. Filmas buvo šaltai priimtas tiek kritikų, tiek žiūrovų.
3. Juostos „Įniršis“ kūrimui buvo numatyta 100 milijonų JAV dolerių, tačiau režisierius sugebėjo sutaupyti ir nusprendė, jog filmavimus reikia perkelti į Kiniją ir Didžiąją Britaniją, kur mokesčiai bene dukart mažesni nei JAV. Galiausiai filmas jo kūrėjams tekainavo 68 milijonus JAV dolerių.
4. Viso filmavimo metu aktorius Shia LaBeoufas nesiprausė, kad tikroviškiau perteiktų savo vaidinamą personažą ir geriau įsijaustų į anų laikų tankisto vaidmenį. Šis jo sprendimas nervino filmavimo grupę ir aktorių kolektyvą, ypač Bradą Pittą. Šis dažnai pavadindavo Sh.LaBeoufą smirdžiumi ir nevala. Taip pat, Sh.LaBeaoufas dėl savojo personažo specialiai nušlifavo vieną iš dantų, kad įgautų norimą tartį.
5. Juostoje naudojami du cigarečių prekiniai ženklai. Jei kam nors iš aktorių reikėdavo rūkyti kadre, jie turėjo pasirinkimą – galėjo rinktis iš žolelių cigarečių arba iš tikrų, tačiau be filtro. Žolelių cigaretės nekaupia savyje jokių kenksmingų cheminių medžiagų, tačiau jos sudegdavo beveik per minutę. Cigarai, kuriuos vienoje iš scenų ruko pėstininkų bataliono daktaras, yra autentiški kubietiški cigarai.
6. Viena veiksmo scena, kurioje svarbų vaidmenį atliko B.Pittas, galėjo baigtis tragiškai. Aktoriui lipant iš tanko jo koją prispaudė dangtis, svėriantis 70 kilogramų. Jei ne greita kūrybinės komandos pagalba, B.Pittui galėjo lūžti koja.
7. Svarbiausi filme vaizduojami Šermano tankai:
- M4A2 76mm HVSS iš Bovingtono tankų muziejaus;
- M4A2 75mm VVSS iš „Tay Restaurations“;
- M4A2 76mm HVSS iš „Jeep Sud Est“;
- M4A4 75MM VVSS iš „Adrian Barrell“;
- M4A1 76mm VVSS iš „Barratt Homes“.
8. Apie filmavimą pirmoji pranešė baltarusių kompanija „Wargaming“, kuri pristatė pirmąją vaizdo medžiagą iš filmo parodoje „E3 2014“, žaidimo „World of Tanks“ paviljone. Visi filme rodomi tankai pasirodys populiariame kompiuteriniame žaidime „World of Tanks“.
9. Juostos filmavimas užtruko vos 42 dienas. Tą laiką filmavimo aikštelėje konsultantais dirbo karo specialistai, veteranai ir istorikai. Jie visi padėjo režisieriui ir kūrybinei grupei kuo tikroviškiau perteikti rodomą siužetinę liniją. Filmo postprodukcija truko beveik vienerius metus.
10. Pirminė filmo premjera buvo numatyta 2014-ųjų lapkričio 21 dieną, tačiau pamačiusi finalinį rezultatą, studijos „Sony“ vadovybė įvertino milžinišką juostos potencialą, leidžiantį kovoti dėl prestižinių kino apdovanojimų. Studijos tikslas – prasimušti į „Oskarų“ nominantus ar net laimėtojus, tad filmo premjera buvo paankstinta beveik mėnesiu.
Kuriant filmą atsižvelgta į pačias menkiausias smulkmenas, kurios dar labiau įtraukia. Vienas labiausiai į akį krintančių dalykų – „lazeriai“ kovos scenų metu. Tai – bene svarbiausias dalykas, kurį norėtųsi pabrėžti visiškai nieko nežinantiems arba minimaliai karyba besidomintiems žiūrovams. Šaudymo metu matomi raudonos ir žalios šviesos spinduliai yra šviečiančios kulkos. Kalbant apie tankus, būtent pagal įmontuotų kulkosvaidžių kulkų trajektorijas tanko pabūklo operatorius galėdavo tiksliai matyti, kur jam šauti. Šių šarvuotų monstrų viduje išorės matomumas yra labai prastas ir ribotas, todėl tai buvo ypatingai svarbus veiksnys kovoje. Dar viena priežastis – jos smarkiai degindavo, taip dar padidindamos žalą pėstininkams. Na, o dėl spalvų – jos skyrėsi dėl naudojamų cheminių elementų. JAV kariai savuosiuose trasuojančiuose šoviniuose naudodavo magnį, dėl to kulkos šviesdavo raudonai. Vokiečiai naudojo bario druskas, dėl to kulkos šviesdavo žaliai. Būtent tokios smulkmenos priartina filmą prie žadą atimančio tikroviškumo.
Autentiškai parodoma ir karo mašinų žala. Vokiečių Tigras (tankas „Tiger“, – red. past.) istoriškai galėdavo vienu šūviu ir dideliu atstumu permušti sąjungininkų Šermanus it rėčius, o Šermanas Tigrą galėjo įveikti tik priartėjęs prie jo iš galo – kur ploniausias šarvas, mat visur kitur 75mm Šermano šovinys nepadarydavo nė didesnio įlinkimo. Taip pat, filme rodomi susišaudymai privers aikčioti, kai vokiečių MG42, vienas mirtiniausių to karo šaunamųjų ginklų, sąjungininkus tiesiog draskys į gabalus. Prie „Įniršio“ tikroviškumo prisidėjo ir surinkta autentiška (bent jau išvaizda), būtent II Pasaulinio karo metu naudota, visų pusių ginkluotė. Ar tai būtų sąjungininkų M1 karabinas, ar vokiečių MP40. Viskas atrodo tikra.
Efektingas ir stiprių emocijų prisotintas „Įniršis“, kuriam jau dabar pranašaujamos nominacijos 87-uose JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimuose, jau pasiekė Lietuvos kino teatrus.
Filmo „Įniršis“ anonsas:
Parengė Dario Voitukevez (kino portalas buvaukine.lt)
Daugiau kino naujienų, recenzijų ir straipsnių rasite http://buvaukine.lt/
