Nieko nėra smagiau pasikviesti mažuosius žiūrovus į naują spektaklį. „Raganiukės teatre“ sekmadienį savo mažiesiems žiūrovams Raganiukė Niukė pristatė spektaklį „Bezdukas ant ežero“.
Kas atėjo, sužinojo daugybę naujų, paslaptingų ir įdomių dalykų apie pasaulio, saulės ir mėnulio atsiradimą, apie meilės gimimą. Visi išgirdo ir pamatė dar negirdėtų, neregėtų propropropasakėlės pasakojamų pasakų.
Visos pasakos – tai vienas seniausių mūsų, lietuvių, protėvių palikimas. Šimtus jų surinko ir užrašė žymus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis. Šį darbą dirbo 75 metus, t. y., visą savo gyvenimą, keliaudamas po Lietuvą, rinko ir užrašinėjo žmonių pasakojimus. Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto duomenimis nuo 1923 m. lietuvių tautosakininkas J. Dovydaitis surinko 140 tūkst. tautosakos kūrinių, tarp kurių: dainų tekstai ir jų melodijos, žaidimai, pasakos, padavimai, sakmės, pasakojimai, anekdotai, patarlės, burtai, prietarai, mįslės, atsiminimai, etnografiniai aprašymai, raudos, papročių aprašai, gamtos garsų pamėgdžiojimai, oracijos, išsiskaičiavimai... Tai seniausia ir didžiausia vieno žmogaus sukaupta kolekcija Lietuvoje.
Šiuo metu jau išnykusi pasakų rinkėjo profesija. Kai tautosakininkai persikėlė į institutų kabinetus, o pasakos – į knygas, belieka tik gyvas šių pasakų atlikimas teatre. Teatras – tai puiki galimybė gyvai populiarinti savo kultūrą ir atnaujinti iš lūpų į lūpas pasakų sekimo tradiciją. Viena tokių pasakų, mininti apie senovės lietuvių kultūrą, prisiminta ir prikelta “Raganiukės teatre". Prisiliesti prie jau užmiršto pasaulio išminties buvo įdomu ne tik vaikučiams, bet ir jų tėveliams. Modernus pasakos perkėlimas į sceną sukaustė žvilgsnius, o po spektaklio skambantys plojimai apdovanojo aktorių darbą.
