Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius pabrėžia, kad galimiems viešiems neramumams pareigūnai yra pasirengę ir jei prireiktų malšinti riaušes, veiktų pagal įstatymus, nepamiršdami priesaikos, kurią davė valstybei. "O kai kurių ekscesų neišvengsime, kaip jų nepavyksta išvengti ir kitoms Europos Sąjungos šalims, nors jose demokratijos tradicijos turi ilgesnę istoriją negu pas mus", - interviu naujienų agentūrai ELTA sakė viceministras.
- Sukanka metai nuo to išskirtinio per atkurtos Nepriklausomybės 20 metų istoriją prie Seimo vykusio mitingo, virtusio riaušėmis, nukreiptomis prieš šalies Parlamentą ir Vyriausybę. Ar Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos ir pareigūnai pasirengę atremti galimus riaušininkus, jei panašus mitingas pasikartotų ir šiemet?
- Policijos pajėgos ir Viešojo saugumo tarnyba yra pasirengusios galimiems neramumams. Viešojo saugumo tarnyba, kaip numatyta jos veiklą reglamentuojančiame įstatyme, yra nuolatinės parengties ir gali būti pasitelkta bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje šalies teritorijoje.
- Ko pasimokė Viešojo saugumo tarnyba (VST) praėjusių metų sausio 16-ąją ir kokias išvadas vėliau iš to pasidarė Vidaus reikalų ministerija?
- Pareigūnai sugebėjo atstumti agresyviai nusiteikusią minią nuo Seimo ir išvengti didesnių nuostolių. Policijos ir VST veiksmai vertintini teigiamai, kadangi patirti palyginti nedideli materialiniai nuostoliai. Būtent: neleista išplisti masiniams neramumams po visą miestą, išvengta greta Seimo rūmų ar toliau nuo jų esančių visuomeninių bei kitokių pastatų langų daužymo, masinio turto naikinimo, ko paprastai tokiais atvejais nepavyko išvengti kitiems Europos miestams. Tuo pačiu - ir artimiausioms mūsų kaimynėms - Latvijai ir, kiek anksčiau, - Estijai.
Vertindama praėjusius įvykius, tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek policija kartu su VST ne kartą pripažino, kad tų įvykių metu didelį vaidmenį suvaidino netikėtumo veiksnys. Neturėdami išankstinės reikiamos informacijos apie galimus neramumus, neatitvėrėme reikiamu atstumu Seimo rūmų, ko reikėjo pagal Susirinkimų įstatymą, todėl rimčiai atkurti prireikė daugiau pastangų. Juk 75 metrų atstumas ne šiaip sau sugalvotas, tai susiję ir su saugumo reikalavimais, kad minioje esantys provokatoriai negalėtų pasinaudodami vien rankų jėga apmėtyti saugomo objekto akmenimis ar kitomis čia pat pasitaikiusiomis priemonėmis. Tai - įstatyminis reikalavimas ir jo šiuo metu griežtai laikomasi. Vykstant remonto darbams šalia Seimo rūmų, atstumo reikalavimų galima laikytis tik organizuojant renginį mašinų stovėjimo aikštelės teritorijoje už Seimo rūmų.
- Ar pernykštis guminių kulkų panaudojimas, Jūsų nuomone, buvo klaida, ar neišvengiama būtinybė?
- Policijos ir VST pareigūnai, atkurdami viešąją tvarką, laikėsi Europos Sąjungos analogiškų specialiųjų tarnybų taktikos, kurios pagrindinis principas yra vengti tiesioginio kontakto su teisės pažeidėjais. Pareigūnai, siekdami sustabdyti įsisiautėjusius teisės pažeidėjus, panaudojo ašarines dujas, o mėginant sustabdyti ypač pavojingus, agresyvius asmenis, naikinusius turtą ir savo veiksmais kėlusius pavojų teisėtvarkos pareigūnams ir aplinkiniams, buvo panaudotos guminės kulkos.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad policijos ir VST pajėgos viešosios tvarkos atkūrimui specialiųjų priemonių panaudojo 4 kartus mažiau nei per tą patį laiką panašioje situacijoje paprastai panaudoja kitų ES šalių, tokių kaip Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Graikijos, pastaruoju metu - Danijos ir kitų ES valstybių specialiosios pajėgos.
- Per krizės ar politinio nestabilumo sukeltus neramumus, neabejotina, jog pareigūnai gali išgirsti kaltinimų "iš minios", esą "ko einate savi prieš savus?". Kaip panašiems kaltinimams psichologiškai pasirengta, ar nekyla nuogąstavimų, kad vos per 1000 litų į mėnesį algos už viešosios tvarkos palaikymą gaunantis, savo sveikata ir gyvybe rizikuojantis, gal tik dėl nedarbo sutikęs valdžią ginti pareigūnas gali pats patraukti į maištautojų pusę? Kas daroma, kad taip neatsitiktų?
- Beje, pareigūnų profesinių sąjungų konferencijoje Kaune man buvo užduotas toks pat klausimas. Atsakyti į jį vienareikšmiškai buvo gana sudėtinga, tačiau, nepaisant to, visiems pareigūnams, dalyvausiantiems panašaus pobūdžio įvykiuose, palinkėjau visada prisiminti priesaiką valstybei.
Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kaip, beje, ir kitų struktūrų pareigūnai, yra prisiekę tarnauti valstybei. Jie žino, kad jų pareiga yra ginti visuomenę, jos turtą, piliečių gyvybę ir sveikatą. VST pareigūnai yra parengti užsienio specialistų, ir žino, kaip savo pareigą atlikti.
Visai neseniai VST tapo Europos žandarmerijos pajėgų partnere. Šias pajėgas sudaro Italijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Olandijos, Rumunijos, Lenkijos valstybių teisėsaugos struktūros. Šiose šalyse specializuotoms struktūroms, kokia yra Viešojo saugumo tarnyba, įstatymiškai yra uždrausta piketuoti arba streikuoti. Valstybėje turi likti bent viena įstaiga, galinti palaikyti viešąją tvarką. Taip kol kas nėra Lietuvoje.
Yra labai didelis skirtumas tarp piketuotojo ar mitinguotojo, kuris atėjo taikiai išreikšti savo požiūrį, ir riaušininko, kuris naikina svetimą turtą ir kelia grėsmę aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Suprantame sudėtingą pareigūnų padėtį ir viską darome, kad ji išliktų kuo stabilesnė, tačiau visada reikia prisiminti, kad visiems krizės laikotarpiu yra sunku, ir labai didelės visuomenės dalies padėtis yra dar blogesnė nei pareigūnų.
- 2009-isiais, pagal Pilietinės visuomenės instituto atlikto tyrimo rezultatus, mūsų valstybės piliečiai dažniau dalyvavo protesto akcijose ir... rečiau pranešė apie galimus įstatymo pažeidimus. Ar tikitės, kad 2010-aisiais visuomenė bus pilietiškesnė, supratingesnė ir pati dažniau ateis į talką tiems, kurie pašaukti saugoti jos rimtį?
- Išties, praėję metai pasižymėjo ne tik Sausio 16-osios įvykiais. Įvairių mitingų, piketų buvo ištisus metus. Stebėdami vėlesnius viešojo pobūdžio renginius, padarėme išvadą, kad Sausio 16-osios pamokas išmoko ne tik pareigūnai, bet ir mitingų organizatoriai. Visi mitingai vyko oriai, nepažeidžiant viešosios tvarkos. Dėl to jų organizatoriai nusipelno visokeriopos pareigūnų pagarbos. Tikiuosi, kad taip bus ir ateityje. O kai kurių ekscesų neišvengsime, kaip jų nepavyksta išvengti ir kitoms Europos Sąjungos šalims, nors jose demokratijos tradicijos turi ilgesnę istoriją negu pas mus. Tam mūsų tarnybos irgi yra pasiruošusios.
Man teko susipažinti su Jūsų paminėto tyrimo rezultatais. Panašaus pobūdžio tyrimą yra atlikusi ir Vidaus reikalų ministerija. Liūdna, tačiau tenka konstatuoti, kad visuomenę yra apėmęs tam tikras nusivylimas, kuris persiduoda ir į santykius su teisėsauga. Manau, tai praeis, nes be visuomenės pagalbos ir supratimo mūsų pareigūnams bus labai sunku tinkamai atlikti savo darbą. Gerų pavyzdžių turime jau šiandien. Tai ir policijos rėmėjai, įvairios nevyriausybinės organizacijos, ypač, - nukreiptos prieš prekybą žmonėmis, narkotikus, eismo taisyklių pažeidėjus, visus nuteikia optimistiškai.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Birutė Mačienė.
