„Mes kartais bijome tėvams pasakyti, kur yra jų atsakomybė. Nes dabar buvo tik mokykla, mokykla, mokykla... Įstatyme parašyta, kad už reguliarų ir punktualų pamokų lankymą atsakingi tėvai. Faktiškai tėvai netgi turėtų užtikrinti, kad vaikas nevėluotų į pamokas. Bet čia jau išvis būtų iš fantastikos srities. O mes bijome pasakyti tėveliams, kad mielieji, jūs atsakingi už pamokų lankymą, čia yra jūsų atžala, rūpinkitės. Visokių šeimų yra. Yra tokių tėvų, kurie yra alkoholikai, narkomanai, neturi socialinių įgūdžių, nesupranta, kad reikia nuprausti vaiką. Jie galvoja, davė sumuštinį, aprengtas ir viskas tvarkoje. Tai ne. O kur iš tėvų pusės ugdymas? Juk tėvams parašyta pareiga koreguoti vaiko elgesį, jei mokykla pasako, kad jis netinkamai kažką daro. Tai jie turi daryti intervenciją, bet kiti nemoka, nemoka kalbėti su vaikais, rodo prastą pavyzdį. Yra tėvų, kurie rūko kartu su vaikais. Arba šeimoje nuolatinės išgertuvės būna. Tai kokį pavyzdį vaikai mato?“ – portalui tv3.lt sakė Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.
Seimas jau priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos mokyklos privalės tą pačią dieną informuoti tėvus, kad jų vaikų nėra mokykloje, jeigu patys tėvai prieš tai nepranešė, jog jų atžalos dėl vienokios ar kitokios priežasties negali atvykti į pamokas.
Mokyklos taip pat turės privalomai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Iki šiol mokymo įstaigos irgi kreipdavosi į vaiko teisių specialistus, bet Švietimo įstatyme tai nebuvo nurodoma kaip pareiga. Tokiu būdu vaiko teisės, gavusios pranešimą, turės domėtis informacija, inicijuoti paslaugų teikimą, lankyti šeimą.
Blogiausiu atveju už tokį nusižengimą tėvams ar globėjams gali būti skiriamas įspėjimas, 140-300 eurų administracinė bauda arba įpareigojimas lankyti specialius kursus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu rengia ministro įsakymą, kuris leistų tėvams pateisinti tik 5 praleistas mokymosi dienas per mėnesį – nesvarbu, ar pamokos praleidžiamos dėl ligos ar dėl kitos priežasties. Bet paskui, jeigu nėra jokių duomenų apie vaiko ligą, mokykla privalės imtis griežtesnių veiksmų.
Štai kaip turėtų viskas veikti
Kaip pasakoja Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas D. Mockus, nuo rugsėjo sistema turėtų veikti trijų mygtukų principu. Jeigu vaikas neserga, bet nelanko pamokų, o tėvai jau išsėmė galimybes jas pateisinti, tuomet klasės vadovas turėtų įspėti apie prastą padėtį. „Klasės vadovas nurodo, kad jeigu tai vėl kartosis, teks su tėveliais eiti į mokyklos Vaiko gerovės komisiją“, – sako D. Mockus.
Toliau nelankant pamokų ne dėl ligos, mokinys būtų svarstomas direktoriaus įsakymu sudarytoje Vaiko gerovės komisijoje ir šeima galėtų gauti įspėjimą jau iš šios komisijos. Pasikartojus tokiai pačiai situacijai trečią kartą mokykla privalėtų kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl neužtikrinamos vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
„Žinot, už pamokų nelankymą, jeigu tėvai savo pareigos nevykdo, tai administracinės baudos gali būti skiriamos. Visuomenė kažkiek sujudo, atkreipė dėmesį į problemą, tai gal prisimins, kad yra tokia pareiga lankyti mokyklą. O kitas momentas, juk ne visi nori turėti reikalų su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba? Anksčiau buvo išskirtiniai atvejai, kai tekdavo kreiptis. Man pačiam teko kreiptis ne kartą, kad tėvai vykdytų savo pareigas. Gal kažkiek tai drausmins?“ – svarstė pašnekovas.
Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad už tėvų vengimą leisti vaiką į mokyklą iki 16 metų ar kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, gali būti skiriamas įspėjimas arba 140-300 eurų dydžio bauda, o jei tai ne pirmas kartas, tuomet bauda išaugtų iki 280-600 eurų.
Paprastai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, o paskui einama prie baudų. Policijos departamento duomenimis, 2021 metais už kliudymą mokytis pradėtos 7 administracinių nusižengimų bylos, o 2022 metais – 46. Kai nusižengimas kartojosi, 2021 metais buvo 1 byla, o 2022 metais – 5 bylos.
„Jeigu nutiktų taip, kad vaikas dažnai ir nuosekliai imtų praleisti pamokas, dėl to nukentėtų jo pasiekimai ir mokykla dėl to kreiptųsi į vaiko teisių gynėjus, tokiu atveju vyktume į šeimą, kalbėtume su vaiku bei jo tėvais ir kartu ieškotume būdų kaip rasti geriausią sprendimą ir užtikrinti vaiko teisę į mokslą. Tik išbandžius visas pagalbos priemones ir joms nesuveikus, jeigu vaikas į mokyklą neina labai ilgą laiką arba praleidžia itin daug pamokų, kai ši teisė neužtikrinama pakartotinai, būtų galima kalbėti apie administracinę atsakomybę – įspėjimą arba baudą“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė.
Dėl pažeistos teisės į mokslą – 555 pranešimai per pusmetį
Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 18 568 pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, iš jų 555 atvejai buvo susiję su galimai pažeista vaiko teise į mokymąsi.
Situacijų šeimose gali būti įvairių: vieni tėvai gali toleruoti pamokų nelankymą, nes didesni vaikai prižiūri mažesnius, kiti – mėgsta vežtis vaikus atostogauti mokslo metų laiku, treti – tiesiog nesigilina ir leidžia vaikams praleidinėti pamokas. Pačiais sunkiausiais atvejais vaikai praleidinėja pamokas dėl patyčių, sunkių emocijų ar kitų sunkumų.
„Kiekvienam vaikui yra labai svarbu mokytis, tobulėti ir vystyti savo talentus, kadangi tai yra pagrindas vaiko ateičiai. Tad labai svarbu, kad tėvai užtikrintų vaiko teisę į mokslą ir patys dalyvautų jo ugdymo procese. Vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir iki šiol buvo numatyta, kad vaikams iki 16 metų mokslas yra privalomas, o tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi sudaryti būtinas sąlygas jam mokytis. Pareiga pranešti apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, įskaitant ir jo teisės į mokslą pažeidimą, taip pat buvo nustatyta teisės aktuose ir seniau. Nuo šiol ši nuostata įtvirtinta ir Švietimo įstatyme. Kaip ir iki šiol mokykla turi pareigą pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus vaiko teisių gynėjams“, – teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė U. Klingerė
„Vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus gaunamus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus – raštu, žodžiu ar bet kokia kita forma. Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą, bendraujame su vaikais, jo šeima, išsamiai įvertiname situaciją ir pagal jų poreikius pasiūlome pagalbą ir ją inicijuojame. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą gali teisėsauga, ugdymo įstaigos, socialiniai darbuotojai, bet kuris žmogus iš vaiko aplinkos ar pats vaikas“, – pažymi vyresnioji patarėja.
Pasak U. Klingerės, gavus pranešimą iš mokyklos apie galimai pažeistą vaiko teisę į mokslą pirmiausia siekiama išsiaiškinti priežastis, gal vaikas sistemingai bėga iš mokyklos, nes ten patiria patyčias, gal pradėjo vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, o gal tėvams nepavyksta užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui mokytis.
„Visais atvejais pirmiausia svarbu identifikuoti priežastis, dėl to yra kalbamasi su vaiku, jo šeima, iki šiol su vaiku dirbusiais. Tik nustačius mokyklos nelankymo priežastis galima pasiūlyti šeimai reikiamą pagalbą“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Tėvai galės pateisinti 5 dienas
Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar tik rengia ministro įsakymo projektą, tačiau su mokyklų vadovais, mokytojais ir Sveikatos apsaugos ministerija buvo sutarta, jog nuo rugsėjo tėvai turėtų galėti pateisinti 5 praleistas dienas per mėnesį ir ne daugiau. Jei vaikas serga ilgiau, tuomet informacija apie apsilankymą pas gydytoją turėtų pasiekti mokyklą. Tai reiškia, kad jei vaikas serga, tėvai turės nuvesti vaiką pas gydytoją, o jei neserga, bet praleidinėja pamokas dėl kitų priežasčių, mokykla pradės domėtis, kas vyksta šeimoje.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas D. Mockus sako, kad mokyklų vadovai norėjo tėvams leisti pateisinti ne daugiau nei 3 dienas per mėnesį, bet tam pasipriešino Sveikatos apsaugos ministerija, besibaiminanti, kad šeimos gydytojai bus perkrauti.
„Žinote, tas socialinis kontekstas Lietuvoje labai įvairus. Yra tokių gyvenviečių, kur mokyklose vos ne pusė vaikų yra iš socialiai remtinų šeimų. Taip pat yra šeimų, kur tėvai tiesiog numoja ranka: išleido vaiko rytą, o kur jis nuėjo, nelabai rūpi. Čia gi ne paslaptis. Tai galbūt į tokias šeimas dabar bus atkreiptas dėmesys. Visuomenė pati auklėtis irgi turi“, – svarstė D. Mockus.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė irgi teigia, kad būtų geriau, jei tėvams būtų leidžiama pateisinti ne daugiau nei 3 dienas, nors kaip mama sako, kad kartais tikrai sunku susisiekti su šeimos gydytoju.
„Nežinau, ar tai gerai. Man atrodo, kad per daug. Kaip klasės vadovė, sakyčiau, kad per daug. Kaip mama, tai sakyčiau, kad daugiau gal ir gerai, nes kartais sunku patekti į polikliniką ar prisiskambinti gydytojui“, – teigia pašnekovė.
„Mes su kolegomis pakalbėjome, kad labai džiaugiamės, jog apskritai to buvo imtasi, kad apie tai kalbama ir kad bandoma imtis veiksmų. Kaip pavyks, bus matyti, bet kad reikia imtis veiksmų, tai tikrai, nes nuo to priklauso mokinių pasiekimai“, – teigia J. Kiškienė.
Tiesa, pašnekovė pastebi, kad dar viena problema yra tėvų noras vežtis vaikus atostogoms mokslo metų viduryje, kai vaikai neatostogauja. Labai dažnai tėvai tokį sprendimą priima ieškodami pigesnių atostogų variantų, nes per moksleivių atostogas kelionės ryškiai pabrangsta. Tačiau, J. Kiškienės pastebėjimu, per atostogas vaikai atsilieka, savarankiškai nepasimoko, tuomet lieka spragos, kurias turi užkaišyti pedagogai.
„Didžiausia problema, kai išsiveža į užsienį, būna daug nepateisintų pamokų, atsiranda spragos. Nors tėvai žino, kad turi pasirūpinti ir kad vaikas turi pasimokyti pats, ką praleido, bet mes vis tiek atsiduriame tokiuose kaip ir spąstuose. Matome, kad vaikas nesigaudo, o reikia mokytis toliau ir labai dažnai tai būna mokytojui papildomas krūvis. O jeigu nėra laiko, tuomet nukenčia vaikas“, – sako J. Kiškienė.
