Praėjo pusiaužiemis - sausio 25-oji. Ši diena ypatinga tuo, kad ją visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis - antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien buvo saulėta, spėta būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota - tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga - tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia - tarp žmonių gali kilti dideli neramumai...
Pamaryje praėjusį penktadienį iki pietų buvo saulėta ir pūtė nemenkas vėjas, o po pietų staiga dangus apniuko ir pradėjo lyti, vėjas vakare dar sustiprėjo. Naktį į šeštadienį jo gūsiai jau siekė net 24 m/s.
Sinoptikas Naglis Šulija prognozuoja, kad pajūryje, vakarinėje Lietuvos dalyje šiemet vasara būsianti prasta, likusioje šalies dalyje - geresnė. Anot N.Šulijos, gresia ir socialiniai neramumai.
O Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij tokių spėjimų nei patvirtinti, nei paneigti nesiryžta, bet vis dėlto prognozuoja, kad ir kiti žiemos mėnesiai tikrą žiemą vargu ar primins...
Apsemtas kelias į Rusnę
Penktadienį Šilutėje per parą iškrito 11,5 mm, o šeštadienį - 13,1 mm kritulių. Taigi per dvi paras iškrito beveik trečdalis mėnesio kritulių normos.
Šeštadienį, tuoj po 14-tos valandos, vanduo pradėjo semti kelią Šilutė - Rusnė. Iki 19 val. buvo apsemti du ruožai po 50 m, vandens lygis siekė 7 cm. Sekmadienio rytą buvo apsemtas 340 m ruožas, vandens gylis ant kelio buvo jau 15 cm.
Vanduo kyla
Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas vakar informavo, jos Nemune ties Rusne vandens stichinė riba yra 270 cm, o vakar ryte vanduo siekė 302 cm ribą.
Nemune ties Panemune vanduo per parą pakilo 21 cm, jo lygis sekmadienį siekė 359 cm, stichinė riba čia yra 560 cm. Nemune ties Šilininkais vanduo slūgo, jo lygis sekmadienį buvo 306 cm, o stichinė riba čia yra 410 cm. Minijoje ties Lankupiais vanduo pakilo 40 cm ir vakar siekė 625 cm, stichinė riba čia - 825 cm. Šyša taip pat jau peržengė stichinę ribą - 305 cm ir vakar vandens lygis joje buvo 324 cm.
Apsemtos 9 sodybos
Rajone apsemtas apie 1900 ha plotas, kuriame yra 3 kaimai: Šilutės seniūnijos Rupkalvių ir Žalgirių bei Kintų seniūnijos Šyšos kaimai. Juose yra 9 sodybos, kuriose gyvena 17 žmonių. Nė vienas jų pagalbos dar neprašė, vanduo į namus vakar dar nebuvo įsiveržęs.
Penktadienį buvo apsemta apie 740 m kelių.
R.Renčeliausko nuomone, tokį vandens pakilimą lėmė smarkus vėjas, visoje šalyje pliaupęs lietus, aukštas Kuršių marių vandens lygis ir šeštadienį Nemune bei Atmatoje nuo Tatamiškės kaimo iki Kuršių marių susidariusios ledų sangrūdos. Jos marių link pajudėjo tik vidurdienį. Sekmadienio rytą ledai vėl sustojo ties Rusnės seniūnijos Šyškrantės kaimu.
Potvyniai nesibaigia ištisus metus
Anot I.Osadčij, galima tik apgailestauti, kad kasmet liaudies pastebėjimai vis labiau neatitinka tikrovės. Dėl ko taip yra, jau girdėjo kiekvienas vaikas - tai globalinio atšilimo pasekmės, kurias pradėjome jausti nuo 1980-ųjų ir jaučiame vis labiau. Per beveik tris dešimtmečius Baltijos jūros vandens lygis pakilo maždaug 10-12 cm, vanduo nuo Pamario pievų nedingsta beveik ištisus metus.
“Pastaraisiais metais atrodo, kad mes gyvename ištisus metus nesibaigiančių potvynių zonoje. Jau net nebeaišku, kada tas potvynis prasidėjo ir kada baigiasi - apsemti keliai ir vandens pilnos upių vagos būna tris metų ketvirčius”, - svarstė I.Osadčij.
Štai Plaškiuose Gėgė išsiliejo jau trečiadienį, nors kritulių per sausį neiškrito daugiau nei įprasta. Upės iš krantų liejasi, anot meteorologų viršininko, vos pakrapnojus, nes nuolat laikosi labai aukštas gruntinio vandens lygis.
Prognozavo šiltą žiemą
Tačiau I.Osadčij neneigia, jog dar lapkričio mėnesį buvo prognozuota, kad šiemetinė žiema būsianti šiltesnė už įprastines. Spėta vidutiniškai puse laipsnio aukštesnė nei įprasta temperatūra. Jau įsitikinome, kad šie spėjimai pasitvirtino. Štai gruodis už įprastinį buvo šiltesnis beveik laipsniu, antrasis sausio dešimtadienis - taip pat. Normai prilygo tik pirmoji sausio dekada, kai sulaukėme ir 10 laipsnių šalčio.
Ledą taip pat vos spėjome pamatyti - Nemunas ties Rusne buvo užšalęs, nors ledas buvo su properšomis. O žemės paviršius per sausio šalčius buvo įšalęs iki 24 cm. Tada oro temperatūra per parą svyravo nuo plius 7 iki minus 10 laipsnių, tad augalų šaknims tai tikrai buvo ne į naudą.
Uragano nebuvo
Nepasitvirtino ir sausio trečiąjį savaitgalį prognozuotas smarkus vėjas. Pagal prognozes, jo greitis Pamaryje turėjo siekti iki 25 m/s, o siekė 16 m/s. Tik kai kur Klaipėdos rajone jo gūsiai sustiprėjo iki 19 m/s. Taip nutiko todėl, kad Lietuvą siekė tik pietinė per Latviją ėjusio ciklono dalis.
I.Osadčij sako, kad laukiant tokių ekstremalių oro pasikeitimų vėjo greitį ir kritulių kiekį sinoptikai prognozuoja šiek tiek didesnį. Jis mano, kad tai gerai - žmonės įspėjami pasiruošti stichijai.
O šį savaitgalį vėjo greitis priartėjo prie uraganinio. Plėšė stogus, sienų lentas, vertė medžius.
Ir vasaris bus šiltesnis
Meteorologai ir vasarį numato kiek šiltesnį nei įprastai, jo temperatūra neturėtų labai skirtis nuo sausio. Pagal daugiamečius stebėjimus, vidutinė vasario oro temperatūra būna minus 4 laipsniai, o šiemet turėtų būti dviem laipsniais aukštesnė - minus 2. Kritulių kiekis nuo įprastinio neturėtų labai skirtis - jų nebus daug. Taigi ir didelio potvynio galime nematyti.
Panašių pastebėjimų turi ir jau minėtas sinoptikas N.Šulija: anot jo, po tokios šiltos žiemos pavasaris dažnai būna ankstyvas, o vasara - šilta. O “apžvelgiamoje ateityje” - sausio pabaigoje ir vasario pradžioje - nieko panašaus į įprastą žiemą nebus matyti.
Pernai sausį - šilumos rekordas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos išleistame šių metų kalendoriuje taip pat galima aptikti įvairių liaudiškų pastebėjimų. Pavyzdžiui, senoliai tikina, kad “sausio mėnesio šiaurės vėjai gerą derlių atpučia”. Ir išties tų šiaurės vėjų sausį mūsų platumose būta.
Štai 2005 m. sausio 8 d. prasiautusio “Ervino” metu vėjo greitis siekė 32 m/s, o 1993 m. sausio 14 d. Nidoje užregistruotas net 36 m/s vėjo greitis.
Tikras speigas Lietuvą buvo sukaustęs 1970 m. - tuomet sausio 31 d. Utenoje buvo minus 38. Dar daugiau - minus 40,5 laipsnio - užregistruota 1940 m. sausio 17 d. Varėnoje.
“Tikrų” žiemų nebūtina ieškoti tik prieškario laike. Štai 1987 m. sausio 4 d. Lietuvoje užregistruota minus 35 laipsnių temperatūra. O vos po 10-mečio - 2007 m. sausio 10 d. - kitas rekordas - Lazdijuose būta 12,6 laipsnio šilumos...