Ė čia nerodo jokios liūto nuotraukos nė mini mini nuoatraukėlės

Kokia issami dr. Kestucio Girniaus recenzija. Ir toks zmogus negauna Lietuvos pilietybes!

Rasote gerb. Zukai, kad: "..kuklinasi Liūtas, bet galima drąsiai teigti, kad pasisakydamas Lietuvos istorijos klausimais jis lygiavertis profesionaliems istorikams, o kartais gal net laisvesnis, nes jo nesaisto įsipareigojimai savajai gildijai. " Ak, "laisvesnis" ir "jo nesaisto" ! Kodel durninate skaitytoja? Jis rase nes reikejo isbaltinti savo gildijos nari, o Jus rasote, nes Jums reikia isbaltinti savosios gildijos baltintoja.

Paskatinta komentatoriaus "skaites sia knyga", nuejau i nuoroda ir perskaiciaus K. Girniaus recenzija. Is tikruju labai puikus, analitinis zvilgsnis i Mockuno knyga. Turiu pasakyti, kad lankantis Santaros-Sviesos suvaziavimuose Amerikoje labai daznai tekdavo patirti antikrikscionisku akimirksniu. Ir ne is bet ko, bet is ju vadu--Rekasiaus, Mockuno, Vepsto ir Kavolio. Lietuviska Santaros atmaina man atrodo daug tolerantiskesne ir liberalesne.

Lietuvoje labia mėgstama painioti sąvokas. Jei Vakaruose liberalai - aiškūs kairieji, bet susipainioję tarp K. Markso ir A. Smitho, tai Lietuvoje jie kažkodėl tapo "dešiniaisiais". Čia iškraipyta ir "konservatorių" samprata: girdi, mes - konservatoriai, bet truputėlį kitokie, mums gerai ir su išdavikais-kolaborantais kartu darbuotis. O tarp "akliratininkų" brendo ir V. Adamkus. Turėjo gražių norų, šį tą gero tikrai padarė. Bet jo "santarinis" liberalizmas labai gražiai pasitarnavo tam, kad kol jis postringavo apie liberalias visuomenės vertybes, brazauskinių "gerų vyrų" chebra, pasitelkusi savo pačios išpuoselėtą mafiją, kietai užvaldė visas Lietuvos valstybės sferas. Keičiamos kėdės, bet tie patys veidai. Neišrinktas meru tapo premjero patarėju, KGB rezervistas vadovauja apskričiai, o jo atžala žemes supirkinėja-pardavinėja. Ir gal S. Žukas, o gal kuris kitas netrukus gal ir brazauskinius paskelbs HEROJAIS. Belieka paklausti, per kiek laiko jie Lietuvą padovanos V. Putinui. Repeticijos, kaip pripratinti tautą su tuo susitaikyti, jau daromos. Net Naujųjų metų išvakarėse LTV pakišo rusiškų multifimukų kokteilį. Tai gal jau truputį rimčiau, negu "tarybinės dešrelės"... Taigi, sėkmės toliau "liberalizuojant" Lietuvą.

Gal didžiausia mūsų tautos nelaimė ir yra tai, kad niekaip nesugebame išsiugdyti gausesnės ir nuo tautos neatitrukūsios kultūrinės ARISTOKRATIJOS - pačia gražiausia šio žodžio prasme. Kaip lengvai pasiduodame pavydui ir intelektualus atstumiame, išjuokiame arba sunaikiname. Tuo tarpu "kavos-arbatėlės" pliurziai, vaizduodami intelektualiai "pavargusius HEROJUS", užima jų vietą ir tampa kovos trukdžiais arba "kamščiais", tariant vieno SKAUDŽIAI apšmeižto žmogaus žodžiais. Neseniai teko kalbėtis su vyrioku, baigiančiu politologijos disertaciją. Atrodo, tokiam ir turėtų labiausiai rūpėti tautos ir valstybės ateitis. Bet nieko panašaus. Neįsivaizduoja, kaip kalbėtųsi su inteligentu, dirbančiu kur nors Plungėje ar net Alsėdžiuose. Įsitikinęs, kad tokių ten net nėra. "Aš ten nevažiuočiau. Ką aš ten veikčiau?" Tiesa, bent sąžiningai pripažino, kad užaugęs Vilniuje ir Lietuvos nepažįsta.

Kuo "kavos rezistentai" skyrėsi nuo atvirų, įžūlių kolaborantų? Kai kuo, žinoma, skyrėsi, bet buvo vieni kitiems labai reikalingi. Kai kurie ir šiandien gerai žinomi išdavikai-kolaborantai netgi dalyvaudavo "kavos rezistentų" rateliukuose. KGB apie tuos ratelius puikiai žinojo ir jų ne tik nepersekiojo, bet net skatino. Taip būdavo sudaroma "saviraiškos" iliuzija. Panašių rateliukų kopija išeivijoje ir buvo akiratininkai, žongliravę "santaros -šviesos" vardais. Gal jums priminti tokį Alseiką, dar sovietų laikais atsidūrusį Lietuvoje?

Yra tokia, vis dažniau primenama sąvoka: "kavos (ne kovos) rezistentai". Jie "intelektualiai sedi", gurkšnoja kavutę, šnekučiuojasi, stengdamiesi naudoti kuo įmantresnius svetimžodžius ir kuo labiau suveltas frazes. Taip jiems patiems ima atrodyti, kokie jie "intelektualūs" ir inteligentiški. Jie nebepastebi, kad kuo toliau, tuo labiau tampa "impotentiški"ir reikalingi nebent patiems sau. Jie vis labiau "nuvargsta". Kažkas savo nelaimei patiki jų gražbyliavimu ir prasitaria apie konrečius žingsnius, kuriuos daro arba kviečia daryti. Tada "intelektualai" lyg ir netyčia išduoda konkrečių darbų autorius. Šiuos sunaikinus, "intelektualai" apie juos tartiufiškai pašneka, gal net kokią raudą sugieda.

Perskaičius knygą, mane pritrenkė ne tiek Deksnio istorija, bet nesuvokiamos lietuvių tarpusavio pjautynės, kažkokios užsienio spec. tarnybų rietenos, išdavysčių mastas... O ypač - unaravūs britai, lįsdami į subinę KGB per lietuvių partizanų lavonus.

Kodel sis zodis taip kliuva? Klausimas retorinis, nes visi zinom. Niekas sito titulo nedalina, jokia partine ar kitokia aukstoji mokykla. Ji reikia uzsidirbti. O kad tie komentatoriai kurie cia itin primityviai puola 'Akiracius' tam ratui nepriklauso, puikiai parodo ju diskusiju stilius ir turinys.