Pagaliau kandidatai į prezidentus išsirikiavo į rinkimų tiesiąją. Spurtas šįkart turės būti kaip niekad trumpas, tad nebūtų nuostabu, jei pergalę nulemtų kelios akimirkos - fotofinišas.
Pasklaidžius laikraščius ir pažiūrėjus pro langą - ramybė. Lengviau atsikvėpė tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui saugumo bylas perdavęs Albertas Sereika - jam pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, tačiau jis nebuvo sulaikytas. Lengviau atsikvėpė ir Antanas Sireika - jis lieka "Žalgirio" treneriu. Lengviau atsikvėpė ir dauguma Lietuvos žmonių - Konstitucinis Teismas padėjo tašką užsitęsusioje ir ne vienam piliečiui daug smegenų ląstelių pražudžiusioje buvusio prezidento byloje. Visi kandidatai kaip vienas - solidūs. Tiesa, "Mažeikių naftos" privatizavimą tirianti parlamentinė komisija kaip tik dabar baigia rengti išvadas ir žiniasklaidoj pasirodo vieną ar kitą pareigūną triuškinančių pranešimų. Sunku atsikratyti įtarimo, kad šios komisijos veiklos darbo grafikas suderintas taip, kad "Williams" kortą vėl būtų galima panaudoti - beje, jau trečiuose rinkimuose iš eilės.
Vertinant reitingus, lyderis - Valdas Adamkus, kiti kandidatai gerokai atsilieka. Tačiau vargu ar dera pasiduoti reitingų kerams - juk anksčiau ne kartą esame apsigavę. Sunku tikėtis, kad V. Adamkus nugalės jau pirmajame rinkimų ture. O kandidatas, kuris pateks į antrąjį rinkimų turą, turi geras galimybes nugalėti.
Bent jau tai liudytų pastarųjų rinkimų antrojo turo fenomenas. Prisimenate? 1997 m. pirmajame ture ryškia persvara nugalėjo Artūras Paulauskas, surinkęs beveik 45 proc. balsų, V. Adamkui teko mažiau nei 28 proc. Tačiau antrajame ture, nors ir minimalia persvara, laimėjo V. Adamkus. Panaši situacija pasikartojo per 2002 m. rinkimus. Pirmajame ture V. Adamkus gavo 35 proc. balsų, R. Paksas - vos 19,4 proc. Kaip žinome, antrajame ture Paksas laimėjo įtikinamai, nuo varžovo atsiplėšęs beveik 10 procentinių punktų.
Seimo rinkimai dviem turais paskutinį kartą vyko 1996 m. Antrajame ture buvo balsuota 65-iose rinkimų apygardose, iš jų 22 kartus buvo išrinktas kandidatas, pirmajame ture nusileidęs savo konkurentui. Tada rinkimai padovanojo nemaža staigmenų, įspūdingų susikeitimų - pavyzdžiui, Audrius Butkevičius antrame ture aplenkė Andrių Kubilių, Virginijus Martišauskas - Nijolę Vaitiekūnienę (Oželytę) ir t.t. Vis dėlto tada, 1996 m., padėtis buvo paprastesnė, rinkėjų simpatijos akivaizdžiai krypo konservatorių pusėn. Šiuo metu daug kas skendi miglose, tad antrasis turas tikrai gali iškrėsti netikėtumų.
Tarp kandidatų silpniausia, ko gero, Kazimiera Prunskienė. Beje, šįkart ji neteko ir savo svarbiausio "ginklo" - argumento, kad tik balsuojant už ją galima išrinkti prezidentę moterį. Daug kalbanti politikė nesugeba išryškinti savo prioritetų, o ją remianti politinė jėga nėra reikšminga. Vilija Blinkevičiūtė ir Petras Auštrevičius vertinant charakterius - priešingybės, tačiau jiems bendra ilga valstybės tarnybos patirtis. Iš tiesų galime džiaugtis, kad Lietuvos valstybė išugdė kompetentingų, atsakingų pareigūnų plejadą, kurios vieni iš ryškiausių atstovų ir yra šie kandidatai. V. Blinkevičiūtė, pasirodo, turi puikios iškalbos dovaną, o savo argumentus nugludino susitikimuose su gyventojais miestuose ir rajonuose, kur ji nuolat vyksta jau ne vienus metus. Šiuo požiūriu V. Blinkevičiūtė galėtų būti pavyzdys kitiems ministrams, politikams - jei visi taip intensyviai ir nuoširdžiai bendrautų su rinkėjais, populizmui Lietuvoje tektų trauktis į šešėlį. V. Blinkevičiūtė yra šių rinkimų atradimas, o jos netikėtas kandidatavimas, beje, suteiks naujos gyvybės ir Naujajai sąjungai. P. Auštrevičius yra pabrėžtinai solidus, kompetentingas, iš akies lietas standartinis biurokratas. Niekada nenusišnekės, bet ir neblykstelės ugnele, kuri verstų tautą patikėti, pakilti, sekti iš paskos... Toks jo sterilumas ir tegali paaiškinti, kaip atsitiko, kad jį remia dvi nesutaikomos partijos - Darbo partija ir Tėvynės sąjunga. Savarankiškų sprendimų P. Auštrevičius iki šiol nėra priiminėjęs, tad iki tikro lyderio jam dar reikia ūgtelėti.
Neužmirškime svarbiausios prezidento funkcijos - atstovauti Lietuvai užsienyje. Lietuvos prezidentas turi gerai jaustis tarp sunkiasvorių politikų. Sekančioje įkandin V. Adamkaus trijulėje Česlovas Juršėnas šiuo požiūriu - pirmasis tarp lygių. Šį teiginį patvirtintų ir “Omni laike” naujai paskelbti apklausos duomenys apie tai, kaip rinkėjai vertina kandidatų šansus (http://www.omni.lt/?i$9359_171513$z_173602).
Žinoma, labai svarbus klausimas, kam balsus atiduos R. Pakso šalininkai, jei tik jie į rinkimus ateis ar nepradės plėšyti biuletenių, apie tai užsimena liberalų demokratų partija. Matyt, tai apie 20 proc. visų Lietuvos rinkėjų balsų. Vertinant partiniu požiūriu, V. Blinkevičiūtė šių balsų negalėtų tikėtis, nes Naujoji sąjunga nuosekliai pasisakė už apkaltą R. Paksui. P. Auštrevičiaus padėtis čia neką geresnė, nes, manau, akivaizdu, kad šis politikas, dirbęs Vyriausybės kancleriu Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, yra artimesnis būtent šiam politikui ir konservatoriams, o ne Darbo partijai. Č. Juršėnas šiuo požiūriu yra natūraliausias R. Pakso balsų recipientas. Kita vertus, tai tik skaičiavimas atsižvelgus į kandidatus remiančias partijas, o rinkėjams partijų faktorius prezidento rinkimuose ne visada svarbus.
Pagrindiniu šių rinkimų klausimu tapo - V. Adamkus ar kas nors kitas? Jau pažįstamas prezidentas ar naujas? V. Adamkus turi savo apsisprendusį rinkėją, tad yra didelė galimybė, kad antrame ture su V. Adamkumi besirungsiančiam politikui atiteks likusių jau iškritusių trijų kandidatų rėmėjų balsai. V. Adamkui atitektų dalis P. Auštrevičiaus balsų, tačiau labai nedidelė, nes ne paslaptis, kad absoliuti dauguma konservatorių rėmėjų jau iškart balsuos už V. Adamkų. Antrame rinkimų ture ir glūdi visa šių rinkimų intriga.
