TV3 laidoje „Svajonių sodai“ jie pasidalijo savo patirtimi ir išmoktomis pamokomis, kurias papildė ekspertų patarimai.
Saulius ir Živilė nusprendė kardinaliai pakeisti savo aplinką ir sukurti daugiau poilsio erdvių. Jiems patarė laidos konsultantai – mokslų daktarė Ingė Auželienė ir mokslų daktaras Algirdas Aušiejus.
Saulius prisimena, kaip viskas prasidėjo karantino metu:
„Tada labai džiaugiausi, kad gyvenu name, o ne bute. Staiga atsirado daugiau laiko ir prasidėjo įvairūs darbai, kuriems anksčiau jo nerasdavau. Pirmasis darbas, kurį atradau internete, buvo tujų valymas. Mano tujos nebuvo valytos niekada, tad pabandžiau.
Kai pradėjo kristi rudos šakelės iš vidaus, nesustojau ir galiausiai surinkau net 10 maišų tų didžiulių 300 litrų talpos maišų. Atrodė, kad tam galo nebus ir jau pradėjau gailėtis pradėjęs. Taip prasidėjo mūsų kelionė po namus.“
Živilė džiaugiasi, kad Saulius yra labai aktyvus ir kūrybingas:
„Aš mėgstu išvažiuoti į sodybą, kur yra kubilas, o jis sako: „Kodėl kubilas negali būti namuose?“. Taip prasidėjo kalbos apie pirtį. Jis taip mane įtikino, kad įsigytume pirtį, jog dabar jau bijau ką nors pagirti – viskas iš karto atsiranda namuose!
Turime ne tik pirtį, bet ir baseiną, kubilą, batutą vaikams, kupolą darbui ir pramogoms, o dabar ir draugams. Savaitgaliais visi skambina ir atvažiuoja – mūsų namai tapo traukos centru, vieta šventėms ir svečiams.“
Eksperimentas su daržu
Saulius ir Živilė pasakojo, kaip jiems sekėsi eksperimentuoti su daržu. Živilė prisiminė, kad bandė įsirengti lysves, ten sėjo ridikėlius, salotas, rukolą. Pavasarį labai juo rūpinosi: laistė, ravėjo, tačiau vasarą prasidėjo stovyklos ir daržas užsimiršo:
„Liepos mėnesį, kai nuėjau pažiūrėti, pamačiau, kokio dydžio žolės užaugo – jau nebeatskyriau, kur daržovė, o kur piktžolė. Galiausiai daržo atsisakėme. Vis dėlto, arbūzai buvo vienas iš sėkmingiausių mūsų eksperimentų.“
Živilė pastebėjo, kad geriausiai pavyksta auginti prieskonines žoleles, bet dažniausiai ant virtuvės palangės. Atsisakius lysvių, jų vietoje buvo įrengta pirtis.
„Dar norėčiau gėlių. Bandėme su hortenzijomis, bet dar mokomės“, – priduria Živilė.
Sauliaus sode auga trešnė, kurią puola amarai ir paukščiai. Mokslų daktaras A. Amšiejus dalijasi patarimais:
„Matot, kaip susisukę lapai – tai amarų darbas. Jie pasirodo kartu su uogomis, tad purkšti sunku, nes chemija pateks ir ant vaisių. Tie susisukę lapai medžiui nepakenkia, bet purškiant nuo kenkėjų dažnai žūva ir naudingi organizmai. Su gamta reikia dalytis.“
Saulius prisipažįsta, kad dabar su paukščiais gyvena draugiškai:
„Paukščiai šaunuoliai – anksčiau trešnės prikrisdavo, o dabar jos dingsta. Ryte ateini, švaru.“
Sodo darbai
Saulius kadaise pasodino didelį sodą, tačiau, kai medžiai suaugo ir pradėjo vieni kitus užgožti, teko pertvarkyti:
„Buvo šeši medžiai, palikome du. Persikas sirgo, užaugdavo vos keli vaisiai – tai kam jo reikia?“
Mokslų daktaras šypsojosi ir atsakė, kad persikas – atvežtinis augalas, tikras inteligentas. Su inteligentais reikia elgtis subtiliai – dar neprašo, o jau reikia juo pasirūpinti.
Laidoje buvo pabrėžta, kad obelis ir kriaušes reikia genėti pavasarį, o vasarą – grįžti pašalinti išsikišusių, nereikalingų šakų. Genėjimas padeda formuoti medžius ir užtikrina geresnį derlių.
A.Amšiejus pabrėžia, kad tinkamas obelų genėjimas yra labai svarbus:
„Birželio mėnesį, antroje pusėje, reikėjo pašalinti stačiai augančius ūglius. Tai svarbu, kad medis pats kovotų su savo žaizda. Jei jis nekovoja, niekas kitas jam nepadės. Kai genėjimas atliekamas laiku, medis suformuoja gražesnę ir sveikesnę vainiką.“
Jis vaizdžiai lygina šį procesą su moterimis grįžusiomis iš kirpyklos:
„Šukuosena padaryta, bet prieš šventę dar norisi ją pataisyti. Panašiai ir su obelimis – jei laiku nepašalinote ūglių vasarą, pavasarį teks genėti daugiau.“
Prakalbus apie prieskonius, mokslų daktarė I. Auželienė rekomenduoja, kad prieskoniniai augalai gali puikiai augti gėlynuose, po obelimis ar net mažame sodelyje. Taip pat juos galima auginti vazonėliuose ant palangės.
Živilė pasidomėjo, ar auginti ant virtuvės palangės tikrai praktiška ir Ingė patvirtino, kad tai puiki idėja.
Mokslų daktarė padovanojo trąšų ir patarė, kaip teisingai jas naudoti:
„Rudens metu augalų nereikėtų tręšti, nes jie ruošiasi žiemai. Pavasarį augalai atgyja po nepalankių sąlygų ar kenkėjų, tokių kaip erkės, invazijos. Šiuo metu svarbu naudoti trąšas, skirtas lapams ir spygliams.
Žydintiems ir vaisius brandinantiems augalams reikia specialių trąšų – dažnai raudonos spalvos pakuotėse. Šilauogėms, hortenzijoms ir rododendrams reikalingos rūgščią terpę palaikančios trąšos.“
Specialistė taip pat siūlo naudoti laistytuvą, kad trąšos tolygiai pasiektų augalus ir prisiminti, kad kiekvienam augalui gali reikėti individualios priežiūros.
Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 11 val. per TV3 televiziją!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
