Už mėgstamą dainą – arbatpinigiai
Netrukus savo pirmąjį solinį albumą „Vaikas iš didelės raidės koncertuose“ pristatysiantis S. Prūsaitis savo nuomonės apie viešose erdvėse grojamą muziką nebijo reikšti ir socialiniuose tinkluose. Apsilankęs viename prekybos tinkle ir išgirdęs mėgstamos britų roko grupės „New Order“ dainą, jis kaip mat suskubo tuo pasidžiaugti feisbuke ir juokavo, kad mielai paliktų arbatpinigių, tik nežino į ką kreiptis.
„Tai buvo fantastika! Buvau įpratęs, kad ten groja popmuzika, o „New Order“ muzikos lengva nepavadinsi. Žinoma, aš suprantu, kad ši grupė patinka toli gražu ne visiems, bet smagu, kad kartais prekybininkai nebijo ir vieną kitą muzikinį eksperimentą atlikti“, – šypsosi S. Prūsaitis.
Jis sako, kad dabar išgirdęs savo dainas skambant viešose erdvėse nebenustemba – taip buvo tik muzikinės karjeros pradžioje, kai dar dainavo grupėje „Happyendless“. „Man muzikos kūrimas yra pagrindinis darbas, aš iš to uždirbu pragyvenimui, tačiau per prievartą jos niekam nekišu. Ką sukuriu, nusiunčiu radijo stotims ir labai džiaugiuosi, kai jas įtraukia į grojaraštį. Lygiai taip pat malonu išgirsti savo dainas ir viešose erdvėse“, – sako atlikėjas.
Jis įsitikinęs, kad sudarinėti grojaraščius turi profesionalai, kurie supranta, kokia muzika turi skambėti vienoje ar kitoje vietoje. O jiems dainininkas patartų skirti daugiau dėmesio lietuviškai muzikai. „Paskutiniu metu lietuviškos muzikos lygis tikrai pakilęs, kodėl gi neįtraukus daugiau dainų į grojaraščius. Ir omenyje turiu būtent lietuviškai dainuojančius atlikėjus ir grupes. Manau, kad pirkėjams ar kavinių lankytojams tikrai mieliau girdėti dainas, parašytas jiems suprantamais ir aktualiais tekstais gimtąja kalba, o ne, pavyzdžiui, apie kažkokias mums nesuvokiamas ir svetimas problemas repuojančius amerikiečius. Galų gale, reikia branginti savo kalbą – pažiūrėkite, jau dabar jaunimas kalba pusiau angliškai“, – sako jis.
Lojaliems naudotojams – nuolaidos
Kad lietuviška muzika viešose erdvėse galėtų skambėti ir dažniau, linkęs pritarti ir Asociacija LATGA Muzikos kūrinių skyriaus licencijavimo poskyrio vadovas Arvydas Adamonis. „Mes atstovaujame ir atlyginimus už kūrinių naudojimą mokame daugybei žinomų užsienio muzikos autorių, bet vis tik norėtųsi, kad nebūtų pamirštami mūsų šalies autoriai, kurių mūsų bendrijoje registruota jau per 2000 ir jų gretos vis didėja. Natūralu, kad didėjant konkurencijai, kyla ir lietuviškos muzikos lygis, taigi ir mūsų atstovaujamas lietuviškas repertuaras darosi vis kokybiškesnis“, – teigia jis.
A. Adamonis akcentuoja, kad svarbiausias Asociacijos LATGA tikslas – teisingai atlyginti autoriams ir kitiems teisių turėtojams už jų kūrybos naudojimą, o taip pat sudaryti sąlygas verslui ir visuomenei teisėtai naudotis kūriniais. Siekdama paskatinti verslo įstaigas naudoti Asociacijos LATGA atstovaujamą muzikinį repertuarą, autorių balsą atstovaujanti bendrijos Taryba neseniai pasiūlė taikyti lojalumo programą. Nuolaidos taikomos toms bendrovėms, kurios per visą sutarties galiojimo laiką sąžiningai vykdė savo įsipareigojimus ir laiku atsiskaitydavo už kūrinių naudojimą. „Toms įmonėms, kurios su mumis sudarė licencines sutartis prieš 5-erius metus ir kas mėnesį sąžiningai moka atlyginimą už kūrinių naudojimą, suteikiama 5 proc. nuolaida. Toms, kurios su mumis sėkmingai bendradarbiauja 10 ir daugiau metų, – net 10 proc. nuolaida“, – dėsto jis.
Pasak specialisto, šiuo metu Asociacija LATGA yra sudariusi apie 4,8 tūkst. licencinių sutarčių su muzikos kūrinius versle naudojančiomis komercinėmis organizacijomis – prekybos centrais, kavinėmis, restoranais, kirpyklomis, degalinėmis ir t. t. Iš jų jau daugiau nei 100 įmonių nuo šiol moka 10 proc. mažiau nei anksčiau, o daugiau nei 150 naudojasi joms suteikta 5 proc. nuolaida. Visas įmones ir organizacijas, kurios turi pasirašiusios licencines sutartis su Asociacija LATGA, galima rasti Naudotojų žemėlapyje (www.latga.lt), kuris nuolat atnaujinamas.
Grojaraščius sudaro patys
UAB „Restoranų grupė Fortas“ su Asociacija LATGA sėkmingai bendradarbiauja jau 10 metų. Jos rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius teigia, kad visuose restoranuose „Forto dvaras“ skamba vien tik populiarioji lietuviška muzika. „Atsiranda vis daugiau ir vis įdomesnės lietuviškos muzikos, todėl savo grojaraštį stengiamės reguliariai atnaujinti“, – teigia jis.
Pasak jo, lietuviškus patiekalus siūlančiame „Forto dvare“ muzikai skiriamas ypatingas dėmesys. „Muzika yra sudėtinė komunikacijos dalis, todėl ji privalo būti pritaikyta konkrečiam restoranui. Taip pat būtinai atsižvelgiame ir į paros laiką bei į kitas aplinkybes – vienokią muziką leidžiame ryte, kitokią vakare, dar kitokią – per šventes“, – dėsto K. Markevičius.
Pasak jo, muzikinis fonas iš tiesų rūpi restorano svečiams: jeigu patinka – pagiria, jeigu ne – prašo pakeisti. „Kartą eksperimento vardan viename restoranų paleidome lietuviškų sutartinių bloką, tai svečiai jau ties trečiu kūriniu paprašė pakeisti muziką. Stengiamės tobulėti kasdien, kad kuo daugiau žmonių norėtų pas mus ateiti“, – pasakoja jis.
Asociacijos LATGA repertuarą naudojančio mažmeninės drabužių prekybos tinklo „Aprangos grupė“ rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Brukštaitė-Fominienė pabrėžia, kad muzika kiekvienoje parduotuvėje parenkama labai kruopščiai, galvojant apie klientus, kurie lankosi skirtingose tinklo parduotuvėse: „Muzika yra neatsiejama mūsų parduotuvių dalis. Ji padeda kurti nuotaiką ir jaukią atmosferą, tad visada stengiamės užtikrinti, kad klientų muzikinis fonas neerzintų, atitiktų naujausias tendencijas. Todėl parduotuvėse, kuriose prekiaujame jaunimui skirtomis drabužių linijomis, skamba jaunimui skirtas repertuaras – popmuzika, lengvas rokas, elektroninė muzika. Verslo klasės drabužių parduotuvėse grojame solidesnę muziką – lengvą soulą, džiazą ir pan.“ Ji teigia, kad dėl parduotuvėse skambančio repertuaro, kuriame yra ir lietuviškos muzikos, neretai sulaukiama ir pagyrų – ypač iš jaunų klientų. „Iš tiesų jauniems žmonėms muzika, kuri skamba aplink juos, – itin svarbi. Neretai pastebime, kad klientai vaikštinėdami parduotuvėje nevalingai juda į taktą ar net niūniuoja, tad jaunimo parduotuvėse muziką leidžiame garsiau“, – teigia A. Brukštaitė-Fominienė.
