Šių dienų žmonių gyvenimo būdas ir veikla daro įtaką klimato kaitai – pavasaris ateina vis ankščiau, žiemos darosi šiltesnės, o sniegą keičia lietus. Energiją gaminančios ir elektros energiją bei šilumą mūsų būstams teikiančios jėgainės – vienas veiksnių, kuris daro didžiulę įtaką klimato kaitai dėl išskiriamų vadinamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Mokslininkai nuolat ragina ieškoti naujų energijos gavimo būdų, vienas jų – saulės energija – galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis.
Pagrindinės dėl žmonių veiklos išsiskiriančios ŠESD yra anglies dioksidas (CO2). Paskaičiuota, kad būtent CO2 sudaro 82 procentus visų ŠESD Europos Sąjungos šalyse narėse. Šios klimatui pavojingos dujos susidaro deginant anglis, naftą, gamtines dujas. Iškastinis kuras iki šiol daugiausia naudojamas elektros bei šilumos gaminimui deginant gamtines dujas ir akmens anglį.
ES siekdama kovoti su klimato kaita ieško alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl Saulės energija – viena perspektyviausių ir aktualiausių energijos gavybos sričių, specialiai pagaminti moduliai ir baterijos sugeria saulės šviesą ir paverčia ją elektra bei šiluma mūsų būstams. Ir nors teorinis metinis saulės potencialas daug kartų didesnis už kitų energijos rūšių, tačiau saulė energijos gavybai dar naudojama per mažai.
„Saulės energetika gamina energiją neišmetant CO2 gamybos metu, todėl saulės elektrinės pakeičia akmens anglies arba dujomis kūrenamas elektrines, pastarosioms nereikia tiek sudeginti kuro, nes saulės elektrinės pagamina energijos. Taip sutaupomi didžiuliai kiekiai išmetamo anglies dioksido“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Saulės moduliai kaupdami saulės energiją ir paversdami ją elektra bei šiluma nedegina deguonies ir neišmeta į atmosferą CO2, o deginant įprastines gamtines dujas ir akmens anglį į aplinką patenka tonos anglies dioksido. Pavyzdžiui, sudeginus vieną toną gamtinių dujų į atmosferą patenka 2,34 tonos CO2, o deginant akmens anglį energijos gavybai – nuodingų dujų išmetama dar daugiau – 3,96 tonos. Norint naudoti saulės energiją skaičiuojama, kiek saulės šviesos per metus patenka į kvadratinį metrą – Lietuvoje šviesos patenka 1010 kilovatvalandžių į kvadratinį metrą per metus. Iš vieno kilovato galima pagaminti maždaug 940 kilovatvalandžių.
„Dabar yra dvipusės apskaitos sistema, kai tu gali saulės elektrinę pasistatyti ant savo namo stogo, gaminti energiją, kai dieną jos prisigamina daugiausiai, o tavęs nėra namie, tada energija nukeliauja į elektros tinklą, o vakare gali atgal pasiimti iš elektros tinklo. Vartoji savo elektrą, niekas nieko nemoka, tiesiog, tinklas tarnauja kaip akumuliatorius“, – pasakojo M. Nagevičius. ES parlamentas planuoja iki 2030 metų iš alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių išgauti net 30 procentų visos energijos. Įsirengti saulės modulius ant namo stogo, pasak pašnekovo, gyventojams kainuoja 40-50 tūkstančių litų, o jie atsipirktų per 8-10 metų.
