Tarp maždaug pusšimčio Lietuvos įmonių, kurios pasauliniams automobilių lyderiams tiekia įvairias detales, komponentus ar net ir visiškai eksploatavimui paruoštas transporto priemones, kol kas nėra Saulės jėgainių modulių gamintoja „Solitek“ vardo. Tačiau jau artimiausiu metu situacija neišvengiamai pasikeis ir mažiau šia sritimi besidomintiems taps maloniu siurprizu.
Saulės elektrinės, dažniausiai montuojamos ant pastatų stogų ar žemdirbystei mažiau patraukliose užmiesčio erdvėse, o vertinant jų generuojamos energijos kiekius ir užimamus plotus galvon lenda paralelės su tristiebiais burlaiviais, jūras skrodusiais dar XIX amžiuje. T. y. kalbėti apie Saulės modulių galimybes įsidarbinti elektromobilių sektoriuje atrodytų buvo galima tik smarkiai įsikarščiavus arba puošiant automobilį Helovino vakarėliui naftininkų pagąsdinimui.
Tačiau konkurso „Lietuvos metų automobilis 2021“ partneriu ir atsiradusios naujos nominacijos – „Geriausias elektromobilis“ – šeimininkais tapusios „Solitek“ vadovai, atskleidę savos virtuvės paslaptis sugebėjo akimirksniu pesimistinius samprotavimus apversti aukštyn kojom.
„Mūsų įmonės tyrimų ir technologijų vystymo padalinio komanda jau kuris laikas bendradarbiauja su Suomijos kompanija „Valoe“. Ji savo ruožtu yra sudariusi sutartis su automobilių pramonės gigantais dėl Saulės modulių panaudojimo kuriant mašinas, kurias galima charakterizuoti kaip savikroves. T. y. turinčias į kėbulo paviršių integruotas specialias celes, atitinkančias estetinius bei atsparumo reikalavimus ir itin efektyviai gaminančias elektros energiją. Su šiuo metu testuojamais moduliais saulėtą dieną automobilis pats pasigamina energijos, kurios pakanka maždaug 34 km atstumui įveikti“, – teigia „Solitek“ komunikacijos vadovas Martynas Rusteika.
Konkurso „Lietuvos metų automobilis 2021“ bandymų bazėje Martynas pademonstravo „Solitek“ komandos pagamintas „gyvas“ mašinos dureles, kurių visas perimetras buvo padengtas naujos kartos Saulės modulių celėmis – nebijančiomis lankstymo, galinčiomis būti praktiškai bet kokios formos ir dydžio. Bene vieninteliu sąlyginiu jų trūkumu galima vadinti spalvą, nes šie Saulės elementai yra tamsūs ir ant bet kokio šviesių atspalvių kėbulo atrodytų, švelniai tariant keistokai.
„Galbūt ateityje ir tai keisis, tačiau dabartiniame testavimo-gamybos cikle, trunkančiam dvejus metus, visas dėmesys skiriamas Saulės celių efektyvumo didinimui bei gamybos kaštų mažinimui. Faktas, kad jau dabar turim tikrai labai nemažus išankstinius užsakymus šių celių tiekimui tiek iš Vokietijos, tiek iš JAV automobilių gamintojų. Veiklos sinchronizuojant visas sistemas dar labai daug, tačiau galėčiau lažintis – po poros metų turėsim realiai veikiančius modelius“, – prognozuoja M. Rusteika.
Beje, panašūs Saulės elementai jau dabar naudojami kosminiuose palydovuose. Kasdieniame gyvenime jų nebuvo tik dėl kainos. Kadangi per pastaruosius penkerius metus beveik visos technologijos ir žaliavos šioje srityje atpigo nuo 7 iki 50 kartų, užmojai jas panaudoti automobilių pramonėje tampa realūs.
