Kosminiai aparatai SOHO ir GOES užfiksavo savaitgalį smarkiai išaugusį Saulės aktyvumą ir naują rekordinės galios žybsnį.
Saulėje pastarosiomis dienomis stebimas žymus aktyvumo padidėjimas: joje įvyko rekordinio galingumo žybsnis, pranešė Rusijos TESIS programos mokslininkai.
Pasak jų, aktyvumas visame šiauriniame Saulės pusrutulyje pradėjo augti dar penktadienį, vasario 5 dieną. Tada žvaigždėje buvo užfiksuotas vis stiprėjantis rentgeno spindulių srautas.
Maždaug per 36 valandas, nuo penktadienio vidurdienio iki šeštadienio vakaro, vidutinis Žemės orbitoje registruojamo rentgenų spindulių srauto stiprumas išaugo beveik 100 kartų. Šeštadienio rytą pradėjo formuotis pirmieji Saulės žybsniai, kurių galingumas iki dienos pabaigos pasiekė M kategoriją.
Kosminiai zondai SOHO ir GOES baigiantis šeštadieniui užfiksavo M1,3 ir M2,9 galingumo žybsnius. Tačiau Saulės aktyvumas ir toliau didėjo: sekmadienį Saulėje įvyko rekordinis M6,4 klasės žybsnis. Ankstesnis galingumo rekordas buvo užregistruotas vos prieš 18 dienų, Saulės aktyvumo padidėjimo sausio 19 – 21 d., metu. Tada įvyko M3,4 galingumo žybsnis.
Mokslininkų teigimu, šiuo metu Saulės šiaurės pusrutulyje stebima šiaurinė aktyvumo zona. Ji turėtų išlikti 1 – 2 dienas, nes Saulės aktyvumo kol kas nepakanka tokiai milžiniškai aktyvumo zonai palaikyti.
Pasak heliofizikų, dabar Saulėje fiksuojamas palaipsnis aktyvumo didėjimas: auga žybsnių galingumas ir jų dažnis. Tai reiškia, kad artimiausiu metu galima tikėtis, jog Saulė dar kartą bandys „atsigauti“ iš neįprastai ilgai užsitęsusios minimalaus aktyvumo fazės.
Saulės žybsnių galingumas žymimas skaičiumi ir raide pagal GOES (Geostationary Operation Environmental Satellites) palydovų klasifikaciją. Raidės žymi 5 galingumo lygius – A, B, C, M ir X, o skaičiai nurodo jų stiprumą kategorijos ribose.
