žybsniai

Mokslininkai dar nepaaiškino pirmųjų ateiviškų žybsnių Cereroje, o jos orbitoje dirbantis zondas „Dawn“ užfiksavo naujų. Tiesa, iš kur kas arčiau. Tai, kas anksčiau buvo matoma kaip pora ryškių šviesos šaltinių, dabar atrodo kaip į grupę susispietusių smulkesnių šviesos šaltinių telkinys. Tokios išvados prieita peržiūrėjus naujausias nykštukinės planetos Cereros nuotraukas, kurias į Žemę gegužės 3 ir 4 d. parsiuntė zondas „Dawn“, šiuo metu virš Cereros paviršiaus skriejantis 13,6 tūkst.

Naktį iš antradienio į trečiadienį prieš pat vidurnaktį Lietuvos laiku Saulėje įvyko X 2.3 galingumo klasės žybsnis. Jo šaltiniu tapo Saulės dėmių grupė 1875, pranešė Rusijos taikomosios geofizikos institutas. Pasak jo atstovų, minėtoji magnetinio aktyvumo sritis yra kairiajame Saulės disko pakraštyje ir netrukus prapuls iš tiesioginio matomumo iš Žemės lauko.

Fejerverkai Saulėje nerimo visą savaitgalį ir, panašu, neketina rimti ir šią savaitę. O ją mūsų žvaigždė nusprendė pasveikinti galingiausios X kategorijos žybsniu – jis įvyko ankstyvą pirmadienio rytą, 5:03 val. Lietuvos laiku. Dar vieną galingą šūvį Saulė paleido prieš kelias valandas – 7:41 val. Lietuvos laiku. Tačiau apie viską iš eilės.

Prieš keletą valandų rašėme apie staiga suaktyvėjusią Saulę – kad per pastarąją parą Saulėje įvyko keturi galingi žybsniai, o galingiausias – M 9,3 klasės žybsnis – įvyko šįryt (spalio 24 d.), 3:30 val. Lietuvos laiku. Panašu, kad rimti Saulė nesiruošia: „Solarham.com" informuoja, kad spalio 24 d. (ketvirtadienį) nuo 9:00 iki 15:00 val. Lietuvos laiku mūsų žvaigždėje užfiksuoti dar 2 M kategorijos žybsniai. Taigi, per pastarąsias 24 val. Saulėje įvyko jau 6 galingi žybsniai.

Saulėje šią savaitę įvyko keturi galingi žybsniai, žymintys iki šiol didžiausio aktyvumo laikotarpį šiais metais ir trumpam sutrikdę radijo ryšį didelio dažnio diapazonuose. Vieno iš tų žybsnių stiprumas buvo įvertintas kaip X3,2, nurodė JAV kosmoso agentūra. X klasės žybsniai yra patys stipriausi.

Per pastarąją parą Saulėje įvyko du vainikinės masės išsiveržimai ir į kosmosą buvo išsviesta milijardai tonų saulės dalelių. Pirmasis saulės žybsnis prasidėjo balandžio 25 d., 4:30 val. Lietuvos laiku. Antrąsyk vainikinės masės išsiveržimas įvyko taip pat balandžio 25 d., 12:24 val. Lietuvos laiku. Per abu išsiveržimus išsviestos dalelės kosmosu skrieja 800 km/s greičiu.

Mūsų Saulė 2013-uosius, kurie jai prognozuojami kaip itin aktyvūs, pasitiko dviem galingais žybsniais, kuriuos NASA kosminis zondas žvaigždėje nufilmavo gruodžio 31 d., informuoja „Space.com“. Kas šuniui pakels uodegą, jei ne jis pats? Panašu, kad paskutinę praėjusių metų dieną saulutė nusprendė nelaukti, kol kas nors teiksis surengti fejerverkų šou ir nepasikuklino įspūdingą „pirotechninį“ reginį sau ir kitiems pateikti pati.

Gegužės 5 dieną Saulės paviršiuje pastebėta gigantiška, už Žemę daug sykių didesnė dėmė AR 1476 per keletą dienų generavo 32 žybsnių seriją, informuoja „Space.com“. 100 tūkst. km skersmens darinys toliau keliauja žvaigždės paviršiumi, tad žybsnių tikimasi ir daugiau. Praėjusią savaitę „kosmoso orus“ prognozuojantys mokslininkai numatė, jog gigantiškoji Saulės dėmė turėtų į kosmosą išmesti galingų saulės žybsnių ir neapsiriko.

Kosminiai aparatai SOHO ir GOES užfiksavo savaitgalį smarkiai išaugusį Saulės aktyvumą ir naują rekordinės galios žybsnį. Saulėje pastarosiomis dienomis stebimas žymus aktyvumo padidėjimas: joje įvyko rekordinio galingumo žybsnis, pranešė Rusijos TESIS programos mokslininkai. Pasak jų, aktyvumas visame šiauriniame Saulės pusrutulyje pradėjo augti dar penktadienį, vasario 5 dieną. Tada žvaigždėje buvo užfiksuotas vis stiprėjantis rentgeno spindulių srautas.