Mokslininkai praneša apie vykstančią Saulės magnetinio lauko inversiją – reiškinį, kai šiaurinis ir pietinis mūsų žvaigždės magnetinio lauko poliai pakeičia savo poliariškumą, skelbia „Space.com“.
Pranešama, kad pastaruoju metu vis silpnėjęs Saulės šiaurinio pusrutulio poliariškumas, sumažėjęs iki nulio, jau pasikeitė. Netrukus juo paseks ir pietinis Saulės magnetinio lauko polius.
Maždaug kas 11 metų abu Saulės magnetinio lauko ašigaliai keičia savo poliariškumą, ir šis procesas atsiliepia visai Saulės sistemai, sakoma pranešime. Pasak Saulės magnetinį lauką nuo 1975 m. stebinčių Stenfordo universiteto (JAV) Wilcoxo Saulės observatorijos mokslininkų, Saulė šiuo metu vyksta poliariškumo ketimo procesas.
„Dabar vyksta Saulės magnetinio lauko inversija. Tai didelio masto procesas, trunkantis kelis mėnesius, bet vykstantis kartą per 11 metų, – aiškina Stenfordo universiteto heliofizikas Toddas Hoeksema. – Tai, ką stebime šiuo metu, yra visos heliosferos, nuo pat Saulės iki mūsų planetinės sistemos pakraščių, magnetinio lauko persivertimas.“
Pasak jo, Saulės magnetinio lauko inversija vyksta ne iš karto. Iš pradžių ima plisti dėmės Saulėje, priversdamos jos magnetinį lauką iš pusiaujo „migruoti“ link vieno iš jo polių. Kai tai įvyksta, Saulės magnetinis laukas sumažėja iki nulio, o po to vėl atsiranda, tik priešingo poliariškumo.
„Kai jis apsiverčia, tai paveikia ir Žemę, ir ne tik dėl to, kad ją pasiekia daugiau kosminių spindulių. Saulėje tuo metu stebimas ir kitoks aktyvumas, o jis atitinkamai veikia ir Žemės magnetinį lauką“, – sakė heliofizikas. Jo teigimu, tokie pokyčiai atsiliepia GPS palydovams ir elektros tinklams.
Pasak mokslininko, Saulės magnetinio lauko inversijos efektai stebimi ir kitose planetose. Pavyzdžiui, Jupiteryje kyla audros, Saturne atsiranda poliarinės pašvaistės. Tai susiję su Saulės magnetiniu aktyvumu.
Šiuo metu Saulė yra pasiekusi maksimalią savo 11 metų aktyvumo ciklo fazę. Pasak mokslininkų, paprastai Saulės magnetinis laukas keičiasi šios fazės metu, tačiau magnetinio lauko inversija nėra susijusi su sustiprėjusiais ir padažnėjusiais žybsniais Saulėje ar jos vainiko masės išvaržomis, kurios paprastai stebimos didžiausio Saulės akyvumo metu.