„Oro uostuose kasdien keliauja tūkstančiai žmonių, o mes stengiamės, kad jų keliavimo patirtis būtų kuo sklandesnė. Yra žmonių, kurie turi tam tikrų specialiųjų poreikių dėl sveikatos, dalis jų taip pat turi vadinamąsias nematomas negalias. Nematoma negalia neturi fizinių požymių ir gali apimti mokymosi sunkumus, kalbos, regos ar klausos sutrikimus, taip pat funkcinius apribojimus ar lėtines ligas, kurios turi didelės įtakos kasdieniam gyvenimui. Nemažai oro uostų pasaulyje prisideda prie iniciatyvos „Nematomos negalios Saulėgrąža“ – tai specialus subtilus aksesuaras, kurį keleiviai su nematoma negalia gali pasiimti prie registracijos į skrydį stalų. Tokiu atveju oro uoste dirbantys darbuotojai gali atpažinti specialiųjų poreikių turinčius keleivius, skirti papildomą dėmesį jiems, padėti, patarti“, – sako Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.
Jo teigimu, iniciatyvos juosteles keleiviams nemokamai suteiks skrydžio registracijas atliekantys darbuotojai – užteks paprašyti. Jos galioja ne tik Lietuvos, bet ir nemažai užsienio oro uostų. Skrydžio metu papildoma pagalba teikiama ir be juostelės, tik paprašius. „Labai tikime, kad tokia iniciatyva padės gerinti keliavimo patirtį“, – sako T. Vasiliauskas.
Kas yra nematomos negalios?
Nematomos negalios – tai sutrikimai ar fizinės būklės, kurios nėra pastebimos, bet gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimui: sukelti skausmą, silpnumą ir pan. Prie nematomų negalių priskiriami psichikos sveikatos, taip pat kalbos, regėjimo sutrikimai ir įvairios ligos – astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, inkstų nepakankamumas, diabetas, miego sutrikimai. Aplinkiniams dažnai sunku suprasti, ką išgyvena nematomą negalią turintis žmogus. Aksesuaras su nematomos negalios ženklu – saulėgrąža – darbuotojams, kolegoms ir sveikatos specialistams subtiliai parodo, kad žmogui reikia papildomo dėmesio ar pagalbos.
Projektas „Nematomos negalios Saulėgrąža“ pradėtas įgyvendinti 2016 m. Jungtinėje Karalystėje (JK), Gatviko oro uoste. Dabar jis naudojamas daugelyje JK oro uostų, prekybos centrų, geležinkelio stočių, laisvalaikio vietų (kino teatruose, sporto klubuose ir arenose), policijos, medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose. Prie šios iniciatyvos prisijungia vis daugiau verslų. Ženklą ėmė naudoti Australijos, JAV, Dubajaus, taip pat kai kurie Europos oro uostai. Lietuvos oro uostai yra pirmieji Baltijos šalyse, panorę jungtis prie iniciatyvos.
Pagalba – ne tik nematomoms negalioms
Lietuvos oro uostų atstovas spaudai atkreipia dėmesį, kad specialiųjų poreikių asmenims, turintiems judėjimo sunkumų, prireikus teikiama visa reikalinga pagalba – nuo pasitikimo iki palydėjimo į lėktuvą. „Pravartu žinoti, kad perkant bilietus iš oro linijų bendrovės ar kelionių agentūros specialiųjų poreikių keleiviams rekomenduojama pažymėti, jog oro uoste bus reikalinga pagalba (tai atskira paslauga). Tuomet informacija perduodama oro vartams, o mes, savo ruožtu, pasirūpiname tiek atvykstančiais, tiek išvykstančiais keleiviais. Ši paslauga apima judėjimo pagalbą visose oro uostų erdvėse. Keleiviai saugiai ir patogiai palydimi, kol pasiekia savo vietas lėktuve“, – sako Lietuvos oro uostų atstovas.
Nepranešus anksčiau, galima papildomą pagalbą iškviesti terminale esančiais pagalbos iškvietimo mygtukais, kurie yra prie įėjimo į oro uostus. Specialūs pagalbos iškvietimo mygtukai Vilniaus oro uoste įrengti automobilių stovėjimo aikštelėje, prie autobusų sustojimo aikštelės ir išvykstančių keleivių išlaipinimo vietoje antrame keleivių terminalo aukšte. „Litcargus“ atstovas pasitinka keleivį pagalbos iškvietimo vietoje, priima jo bagažą ir pasirūpina išvykimo procedūromis – bagažo registravimu, judėjimu po terminalą bei įlaipinimu į orlaivį. Keleiviai, kurie yra ribotos judėsenos, tačiau nereikalauja pagalbos (pavyzdžiui, pagalba suteikiama artimųjų), gauna neįgaliojo vežimėlį laikinai naudoti oro uosto teritorijoje.
Vilniaus oro uosto infrastruktūra pritaikyta neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims – jiems skirti specialūs tualetai, atvykimo ir išvykimo terminaluose įrengti liftai, pritaikyti įvažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Taip pat bendradarbiaujant su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ parengta speciali mokomoji vaizdo priemonė, padedanti vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, ir jų šeimoms pasiruošti kelionei lėktuvu.
„Mūsų darbuotojai ir partneriai yra apmokyti ir supažindinti su specialiaisiais poreikiais bei jiems yra atidūs, todėl gali skirti daugiau dėmesio ir laiko, kad šių keleivių oro uostų patirtis būtų teigiama“, – pasakoja Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių.
Pacientų organizacijos iniciatyvą sveikina
Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė Ana Staševičienė sveikina šią iniciatyvą, bet atkreipia dėmesį, kad ji turės prasmę tik tada, jei personalas tikrai žinos, kaip elgtis, supras įvairių individualių poreikių turinčius keleivius. O kad pagalbos ir supratimo dažnai reikia, neabejotina. „Kai negalia nematoma, ypač ligos pradžioje, žmonės dažnai jos neviešina. Išsėtine skleroze sergantys žmonės vizualiai gali atrodyti visiškai sveiki, bet dėl nuovargio ar įtampos kelionėje jie gali nebepaeiti, pradėti svirduliuoti. Labai svarbu, kad personalas suprastų, jog žmogus blogai jaučiasi ar keistai elgiasi dėl ligos, tuomet jie galėtų prieiti, suorganizuoti pagalbą“, – sako A. Staševičienė. Oro uostuose tai ypač aktualu, nes dažnai tenka vaikščioti didelius atstumus, o vėliau dar ir atstovėti didelę eilę prie lėktuvų. Be to, kiekviena kelionė yra ir stresas, kuris gali padidinti nuovargį. Jos teigimu, ne visiems žmonėms lengva prašyti pagalbos ir prisipažinti apie negalią, o toks subtilus priminimas – puiki idėja.
Asociacijos „Gyvastis“, vienijančios inkstų ligomis sergančius ir su persodintais organais gyvenančius žmones, prezidentė Aušra Degutytė taip pat pritarė, kad iniciatyva labai reikalinga. Iš tiesų dializuojami, su persodintais organais gyvenantys žmonės atrodo visiškai sveiki. Pasitaiko, kad jie netgi sulaukia replikų, kodėl perka bilietus su nuolaida ar statosi automobilius neįgaliųjų vietoje. Tačiau žmonės, pavyzdžiui, po dializių dažnai labai blogai jaučiasi, jų kraujospūdis šokinėja, dėl to jie gali sunkiai eiti, svirduliuoti ar kitaip keistai elgtis. Aplinkiniai, pamatę tokį žmogų, gali pagalvoti, kad jis alkoholikas ar narkomanas. „Matydami juostelę, jie nepultų smerkti, kad žmogus elgiasi neįprastai, būtų aišku, kad tai yra dėl ligos, bet paklaustų, ar nereikia pagalbos“, – dalijasi mintimis A. Degutytė. „Gyvasties“ vadovė taip pat pritaria, kad ne visi nori apie savo negalią skelbti, dėl to labai gerai, kad pasirinktas subtilus saulėgrąžos ženklas. „Tokiose institucijose kaip oro uostai, valstybės, savivaldybių įstaigos ši praktika tikrai galėtų prigyti. Na, o ateityje, tikimės, ji persikels ir į gatves“, – sako A. Degutytė.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.