Kalbos, jog tai įvyktų 2009-aisiais, gali likti kalbomis, vis dažniau minimi 2012-ieji. Panašu, kad ES būsime vieni iš paskutinių, kurie tebeturėsime šauktinių kariuomenę Lietuvoje pradėtos diskusijos būti ar nebūti šauktinių kariuomenei? Šis klausimas aptarinėjamas Seimo koridoriuose, aktualus kariškiams, bet labiausiai rūpi būsimųjų šauktinių mamoms.
Į redakciją skambinusios mamos sakė, jog kreipėsi ir į Karo prievolės centrus, ir į Vyriausybę, bet aiškaus atsakymo į klausimą, kada gi pagaliau Lietuvoje bus profesionali kariuomenė, neišgirdo.
Tarnaus 1600 jaunuolių
Lietuvos kariuomenė formuojama šauktinių ir profesinės tarnybos karių pagrindu. Karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką vykdo Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos. 1991 metais tarnauti pakviesti pirmieji atkurtos Lietuvos kariuomenės šauktiniai. Tais metais tarnybą atliko 1813 vaikinai. Nuo to laiko daugiausia jų, 6 813, tarnavo 1992 metais. Iki 2003 metų jaunuoliai tarnavo Krašto apsaugos daliniuose ir Vidaus tarnybos pulkuose. Nuo 2003 metų visi jaunuoliai tarnauja tik Krašto apsaugos daliniuose, o jų skaičius nuolat mažinamas. LR Seimas patvirtino, jog 2008 metais bus pakviesta 1 600 šauktinių.
Į privalomąją karinę tarnybą vieneriems metams šaukiami 19–26 metų jaunuoliai. Tarnyba trunka 12 mėnesių. Taip pat jaunuoliai turi galimybę atlikti 18 mėn. trukmės alternatyviąją tarnybą.
Iš rajono - 19
Pernai atlikti privalomosios karinės tarnybos išvyko 33 rajono jaunuoliai (planas – 32). Rajono Savivaldybės mero pavaduotojos, karo prievolininkų atrankos komisijos pirmininkės Rūtos Cirtautaitės teigimu, rajonas kaip visada įvykdė ir viršijo šauktinių pristatymo į Jonušo Radvilos mokomąjį pulką Rukloje planą. Šiemet iš rajono pagal planą vyks tarnauti tik 19 šauktinių.
Pasak vyriausiosios specialistės karo prievolei Ramutės Kasnauskienės, pernai vyko 18 rajono Savivaldybės atrankos komisijos posėdžių, kuriuose priimta 717 sprendimų. Šaukimas atidėtas 526, iš jų 489 (93 proc.) dėl mokslo ir 36 (7 proc.) dėl šeimyninių priežasčių. Nuo tarnybos atleisti 87 jaunuoliai: 13 (15 proc.) absolventų, 19 (22 proc.) teistų ir 54 (63 proc.) netinkamų dėl sveikatos. 104 vaikinai pasiųsti į Klaipėdos karo prievolės centrą (KPC) pasitikrinti sveikatą: 63 proc. pripažinti netinkami karinei tarnybai. Daugiausia nuo 2001 metų į Klaipėdos KPC pasiųsta 2002 m. – 253.
„Apie 40 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių į Atrankos komisijos posėdžius neatvyksta. Pagrindinė priežastis – išvykę į užsienį. Pagal LR ATPK 212 str., 213 str. už piktybišką vengimą atvykti pernai rajone surašyti 32 protokolai ir nutarimai. Pažeidėjams numatytos baudos nuo 100 Lt. Vasario 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme vyks teismo posėdis, kur pirmą kartą Lietuvoje bus nagrinėjama šauktinio, suklastojusio pažymą apie mokslą, byla. Jam gresia laisvės atėmimo bausmė“, - sakė R. Kasnauskienė.
Nenorintieji tarnauti armijoje iki jiems sueis 18,5 m. turėtų pasirašyti 3 metų sutartį tarnauti savanoriu.
Ginti tėvynę – pareiga
Konstitucijoje numatyta, jog kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga – atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir būti pasirengusiam ginti valstybę nuo agresijos. Lietuvoje privalomoji karo tarnyba yra būtina tik vyrams. Pagal Karo prievolės įstatymą visi jaunuoliai nuo 16 metų tampa karo prievolininkais ir privalo užsiregistruoti teritoriniuose karo prievolės skyriuose. Nuo 19 metų jaunuoliai tampa šauktiniais, ir šis jų statusas tęsiasi iki jiems sukaks 26 metai, t.y. iki 26 metų jie gali būti šaukiami atlikti privalomąją karo tarnybą. Savanoriškai galima pradėti tarnauti ir anksčiau – 18 metų. Lietuvoje tarnyba trunka 12 mėnesių. Pirmuosius 3 mėnesius jaunuoliai mokosi pagal bazinio kario kursą, o vėliau tęsia tarnybą pasirinktuose kariniuose daliniuose.
Po privalomosios tarnybos jaunuoliai įtraukiami į kariuomenės aktyvųjį arba mobilizacijos rezervą.
Pirmadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valdas Adamkus, lankydamasis Krašto apsaugos ministerijoje ir kalbėdamas apie pasirengimą pereiti prie profesionalios kariuomenės, sakė, kad karinė tarnyba turi išlikti jaunimo patriotinio auklėjimo židiniu.
Alternatyvi tarnyba
Karo prievolės įstatyme numatyta, jog asmenims, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu, gali atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tačiau ši tarnyba truks 18 mėn. Ji atliekama valstybinėse asmens sveikatos priežiūros ar socialinės globos įstaigose (ligoninėse, poliklinikose, globos namuose ir pan.). Šios tarnybos metu jaunuoliai gali būti paskirti dirbti sanitarais, valytojais, budėtojais ar kitais pagalbiniais darbuotojais. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai raštu turi kreiptis pagal gyvenamąją vietą į Savivaldybės atrankos komisiją arba regioninį karo prievolės centrą. Prašymas turi būti motyvuotai pagrįstas.
Alternatyvios tarnybos nepasirinko dar nė vienas rajono jaunuolis.
Atidėta metams
Karinės tarnybos prievolė atidedama dieninių, suaugusiųjų vidurinių bendrojo lavinimo ar profesinių mokyklų moksleiviams, kol jas baigs, aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų studentams, magistrantams – iki jiems sukaks 26 metai, doktorantams ar rezidentams. Taip pat asmenims, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos – iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo arba bylos nutraukimo arba kai šauktinis ūkininko šeimoje yra vienintelis darbingas vyras. Tarnyba atidedama, jei šeimoje yra I ir II grupės invalidų ar nepilnamečių brolių ir seserų, kuriuos jis privalo išlaikyti, žmonos nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks 3 metai ar kitų šeimyninių priežasčių.
Karo prievolės administravimo tarnyba pastebėjo, kad pastaruoju metu ypač pagausėjo karo prievolininkų prašymų atidėti karinę tarnybą ar net nuo jos atleisti dėl įsipareigojimų bankams. Jaunuoliai neįsigilina į Karo prievolės įstatymą ir atidėti karinę tarnybą prašo dėl paimtos vartojimo paskolos. Tuo tarpu pagal įstatymą jaunuolis nuo karinės tarnybos atleidžiamas tik tuo atveju, jei jis yra paėmęs paskolą būstui įsigyti ir yra vedęs.
Tarnyba gali būti atidėta ir dėl kitų, bet ypač svarbių priežasčių – tik su krašto apsaugos ministro leidimu. Tokiam prašymui tarpininkauja Atrankos komisija.
Privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atidėta tik 1 metams. Nepasikeitus Karo prievolės įstatyme nurodytoms aplinkybėms, atidėjimas pratęsiamas kiekvieną kartą, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Atleisti nuo tarnybos
Nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atleidžiami valstybės pripažintų Lietuvoje tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, taip pat nuteisti laisvės atėmimu ir dėl sveikatos būklės netinkantys tarnybai asmenys. Jaunuolis, baigęs aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, tai deklaravęs ir per 12 mėnesių nuo baigimo nepašauktas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, nuo jos yra atleidžiamas. Karo prievolės įstatyme taip pat numatyta galimybė pakeisti pradinę karo tarnybą kitu atlikimo būdu.
Sveikatos būklė
Vis mažiau jaunuolių ignoruoja šaukimus - pašaukti atlikti pareigą Tėvynei atvyksta apie du trečdalius jaunuolių. Tačiau po griežtos medicininės komisijos apžiūros pasirodo, kad tarnauti kariuomenėje tinka tik apie 40 proc. pašauktųjų.
Statistiniais duomenimis, tarnybai dėl psichikos negalavimų netinka net 33 proc. šauktinių. Tačiau jiems nebūtinai būna diagnozuota psichikos liga, tiesiog kariuomenėje keliami kitokie reikalavimai nei civiliniame gyvenime.
25 proc. šauktinių atkrenta dėl chirurginių ligų - dažniausiai dėl stuburo iškrypimo ir plokščiapadystės. Trečioji populiariausia priežastis, kodėl šauktiniai netinka karo tarnybai, - terapinės ligos, dažniausiai hipertonija arba aukštas kraujospūdis. Labai dažnai kariuomenės medikų
Vida VALAITYTĖ
